Ankara pareikalavo, kad ir Švedija, ir kaimyninė Suomija sugriežtintų savo poziciją kurdų grupuočių, kurias ji laiko „teroristais“, atžvilgiu mainais už paramą jų paraiškoms stoti į NATO.
„PKK teroristo grąžinimas yra pradžia, rodanti (Švedijos) nuoširdumą“, – valstybinei televizijai TRT sakė teisingumo ministras Bekiras Bozdagas.
„Tikimės, kad po šio bus ir naujų“, – sakė jis.
Švedija penktadienį išdavė Mahmutą Tatą, kurio Ankara ieško dėl narystės Kurdistano darbininkų partijoje (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės yra įtraukusios į teroristinių grupuočių sąrašą.
M. Tatas, kurį Turkijos teismas nuteisė daugiau kaip 6 metams kalėjimo, 2015 metais pabėgo į Švediją, tačiau Švedijos valdžios institucijos atsisakė suteikti jam prieglobstį.
Turkijos policija M. Tatą sulaikė netrukus po nusileidimo Stambulo oro uoste, o Stambulo teismas leido jį įkalinti.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraišką įstoti į NATO. Jų paraiškoms turi vienbalsiai pritarti visos NATO narės.
Tačiau Turkija delsia ratifikuoti Švedijos ir Suomijos prašymus įstoti į NATO, nors birželio mėnesį pasiekė susitarimą su abiem šalimis.
Iškėlusi reikalavimų Šiaurės šalims Ankara teigia, kad tikisi, jog Stokholmas imsis griežtesnių veiksmų tokiais klausimais kaip nusikaltėlių išdavimas ir teroristų turto įšaldymas.
Vengrija, vienintelė kita NATO narė, kuri dar neratifikavo Švedijos ir Suomijos prašymų, pažadėjo kitais metais pateikti šį klausimą balsavimui parlamente.
