Oficialiame „Operatyvinės grupės „Rusič“, šiuo metu Kremliaus pusėje kovojančios Ukrainoje ir susijusios su liūdnai pagarsėjusia „Wagner“ grupuote, „Telegram“ kanale praėjusią savaitę buvo paskelbtas prašymas jos nariams perduoti informaciją, susijusią su pasienio postais ir kariniais judėjimais trijose Baltijos šalyse.
Ši žinia sukėlė klausimų, kas apskritai vadovauja Ukrainoje kovojančioms kraštutinių dešiniųjų prokremliškų pažiūrų grupuotėms.
„Rusič“ yra glaudžiai susijusi su „Wagner“ – karine grupuote, kuriai vadovauja artimas Rusijios prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Jevgenijus Prigožinas ir kuri šiuo metu vadovauja Rusijos puolimui siekiant užimti Ukrainos miestą Bachmutą – dabar tai yra įnirtingiausias konflikto mūšis.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėję šaltiniai teigė, kad šis neįprastas „Rusič“ žingsnis taip pat gali reikšti šių grupuočių nepasitenkinimą Kremliumi ir nusivylimą tuo, kaip vyksta V.Putino karas Ukrainoje.
Jie pridūrė, kad Kremlius gali prarasti savo kraštutinių dešiniųjų Rusijos sukarintų organizacijų kontrolę, kurios gali naudoti radikalesnius metodus tęsdamos karą Ukrainoje, todėl kyla baimė dėl eskalacijos, jei būtų užpulta NATO valstybė.
Tačiau šaltiniai pridūrė, kad mažai tikėtina, jog Kremlius būtų tiesiogiai įsitraukęs, nes jo šnipinėjimo tarnyba neabejotinai jau turi žvalgybinės informacijos apie karinę ir pasienio veiklą Baltijos šalyse.
„Ar tai rodo Rusijos sistemos susiskaldymą? Kas nutiks, jei rusai praras jų [sukarintų grupuočių] kontrolę ir jos pradės vykdyti nesankcionuotus karinius veiksmus, kurie gali paaštrinti situaciją? Tikrasis klausimas yra toks: kiek Kremlius iš tikrųjų jas kontroliuoja?“ – pridūrė šaltiniai.
Naujausi pranešimai rodo, kad kai kurios sukarintos grupės, pavyzdžiui, karinių samdinių grupė „Wagner“, kurią įkūrė įtakingas Rusijos verslininkas J.Prigožinas, jau turi didelę autonomiją ir tokią pat prieigą prie V.Putino kaip ir oficialūs vyriausybės pareigūnai.
Nors pastaruoju metu buvo užfiksuotas „Rusič“ ir su „Wagner“ grupe susijusių internetinių kanalų bendravimas, lieka neaišku, kokiu mastu grupė veikia ją strategiškai prižiūrint „Wagner“ ar net Rusijos gynybos ministerijai.
Grupuotė „Rusič“ reklamuoja save kaip sabotažo ir žvalgybos pajėgas, nors dažnos jos sutelktinio finansavimo pastangos rodo, kad ji nėra veiksmingai remiama Rusijos logistikos operacijų.
Praėjusį trečiadienį oficialus „Rusič“ grupuotės „Telegram“ kanalas paskelbė įrašą, kuriame Baltijos šalių vartotojų prašoma anonimiškai dalytis informacija, susijusia su karine ir susijusia infrastruktūra.
Įraše, kurį peržiūrėjo daugiau kaip 60 tūkst. vartotojų, buvo prašoma pateikti informaciją, susijusią su kariniais daliniais, konkrečiai nurodant narių duomenis ir profesijas, narių giminaičius ir jų asmeninį transportą. Jame taip pat buvo prašoma pateikti išsamią informaciją apie patrulių judėjimą, pasienio postų, stebėjimo sistemų ir transporto priemonių buvimo vietas.
Taip pat buvo prašoma pateikti išsamią informaciją apie ryšio bokštus ir saugumo aparatus pasienyje, degalų sandėlių ir saugumo sistemų pasienio zonose koordinates.
„Rusič“ kovotojai, pagarsėję žiaurumu Sirijoje ir 2014 m. kare Kryme, per atvirus žvalgybos šaltinius buvo pastebėti Ukrainos Donbaso ir Charkovo srityse bei Chersone.
JAV iždo departamentas rugsėjo mėn. paskelbė, kad įveda sankcijas šiai karinei grupuotei.
Naujausiais duomenimis, JAV prezidento Joe Bideno administracija dabar svarsto galimybę įtraukti „Wagner“ samdinių grupę į užsienio teroristinių organizacijų sąrašą. Grupuotė buvo plačiai pasmerkta po to, kai paskelbė šiurpų vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip į Ukrainą perbėgusiam buvusiam užverbuotam, bet grupuotės sugautam asmeniui įvykdyta egzekucija plaktuku.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
