Nepaisant V. Putino pažadų, daugiau nei milijonas rusų vis dar gyvena lūšnynuose: „Viskas čia pūva“

Pskovo centre esančioje Darbo gatvėje stovintį namą galima laikyti prestižiniu adresu, vos už 20 minučių kelio pėsčiomis pagrindine gatve nuo miesto viduramžių kremliaus, esančio ant Velikajos upės kranto. Jį XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje pastatė vokiečių karo belaisviai kaip sandėlį. Vėliau miestas jį pavertė laikinu būstu.

Rusijos vyriausybės duomenimis, 1,6 mln. rusų gyvena 112 353 pastatuose, kurie oficialiai pripažinti netinkamais gyventi lūšnynais. Nežinia, kiek dar gyvena pastatuose, kurie, gyventojų teigimu, akivaizdžiai turėtų būti pripažinti netinkamais gyventi.<br>„Twitter“ nuotr.
Rusijos vyriausybės duomenimis, 1,6 mln. rusų gyvena 112 353 pastatuose, kurie oficialiai pripažinti netinkamais gyventi lūšnynais. Nežinia, kiek dar gyvena pastatuose, kurie, gyventojų teigimu, akivaizdžiai turėtų būti pripažinti netinkamais gyventi.<br>„Twitter“ nuotr.
Rusijos vyriausybės duomenimis, 1,6 mln. rusų gyvena 112 353 pastatuose, kurie oficialiai pripažinti netinkamais gyventi lūšnynais. Nežinia, kiek dar gyvena pastatuose, kurie, gyventojų teigimu, akivaizdžiai turėtų būti pripažinti netinkamais gyventi.<br>„Twitter“ nuotr.
Rusijos vyriausybės duomenimis, 1,6 mln. rusų gyvena 112 353 pastatuose, kurie oficialiai pripažinti netinkamais gyventi lūšnynais. Nežinia, kiek dar gyvena pastatuose, kurie, gyventojų teigimu, akivaizdžiai turėtų būti pripažinti netinkamais gyventi.<br>„Twitter“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2022-12-16 22:25

Pro langą rūkyti išlindęs pagyvenęs vyras nenoriai atsakinėjo į žurnalisto klausimus apie apgriuvusį pastatą, nuo kurio krenta varvekliai ir byra tinkas.

„Man tai atrodo normalu, – sakė jis. – Aš vis tiek greitai mirsiu, todėl viskas gerai.“ Kaimynai sakė, kad vyras visą gyvenimą gyveno šiame pastate Pskove, regioninėje sostinėje Rusijos šiaurės vakaruose.

Pagrindinio įėjimo durų rankenos apvyniotos purvinu skuduru, kad būtų prislopintas triukšmas, kai durys užsidaro. Įėjimo koridoriuje iškart pasklinda drėgmės ir pelėsio kvapas tarsi sename rūsyje. Du ilgi koridoriai išsidėstę išilgai, palei juos vienodais atstumais išdėstytos durys.

Kiekvieno koridoriaus gale palei sienas įrengtos kelios kriauklės, o abu jie baigiasi įėjimu į bendrą tualetą. Prie kriauklių rūkyti susirinkę gyventojai pasakojo, kad rūsyje yra bendras dušas.

„Aš čia nuomojuosi kambarį“, – sakė 47 metų Frantikas Bogdanovas. Pastate jis gyvena jau ketverius metus.

„Administracijai mes nerūpime, – sakė jis. – Buvo atvažiavusios kelios vyriausybinės komisijos ir tikino, kad pastate gyventi galima“.

Nepaisant pelėsio, įtrūkimų sienose, nuolatinio nesandarių vamzdžių lašėjimo ir gyventojų skundų, Darbo gatvėje stovintis pastatas nebuvo oficialiai įtrauktas į negyvenamųjų namų sąrašą.

Rusijos vyriausybės duomenimis, 1,6 mln. rusų gyvena 112 353 pastatuose, kurie oficialiai pripažinti netinkamais gyventi lūšnynais. Nežinia, kiek dar gyvena pastatuose, kurie, gyventojų teigimu, akivaizdžiai turėtų būti pripažinti netinkamais gyventi. Tai nacionalinė problema, kurios vietos pareigūnai, atrodo, nenori arba negali spręsti.

Lapkričio 30 d. vykusiame virtualiame susitikime su įvairių lygių vyriausybės pareigūnais prezidentas Vladimiras Putinas iškėlė šį klausimą.

„Mes nuolat apie tai kalbėjome, – sakė V.Putinas. – Turime iškelti žmones iš šių lūšnynų, kaip jau sakiau savo kolegoms“.

Iš tikrųjų V.Putinas „nuolat kalbėjo“ apie šią problemą. Per pastaruosius 15 metų jis bent septynis kartus ragino pareigūnus spręsti šią problemą.

„Šalis, turinti tokius rezervus, sukauptus iš naftos ir dujų pelno, negali taikstytis su tuo, kad milijonai jos piliečių gyvena lūšnynuose“, – sakė V.Putinas per savo metinį kreipimąsi į tautą 2007 m.

Per 2013 m. vizitą Kalmukijoje jis šį klausimą pavadino pagrindine vyriausybės užduotimi. Dar 2020 m. jis paragino pareigūnus „užversti šį gėdingą puslapį“ ir užtikrinti, kad neatsiras naujų lūšnynų.

„Laukiu, kol administracija man suteiks butą, – sakė F.Bogdanovas. – Aš turiu teisę į jį kaip asmuo, paleistas iš vaikų namų. Jie turėjo man jį suteikti beveik prieš 30 metų“.

„Viskas čia pūva“

Novgorode, kitame administraciniame centre šiaurės vakaruose, daugiabutis namas Sennajos gatvėje liūdnai pagarsėjo gaisrais ir potvyniais. Senesnioji pastato dalis, pastatyta 1949 m., prieš trejus metus buvo evakuota, o gyventojai perkelti. „Kita pastato dalis, pastatyta 1957 m., buvo paskelbta netinkama gyventi, tačiau valdžia nieko nedarė, kad padėtų ten gyvenantiems žmonėms. Jie nustatė, kad pastatas gali likti gyvenamas iki 2030 m.

Narkomanai ir benamiai dažnai įsilaužia į pastatą, kad galėtų jame prisiglausti, sakė vietos gyventoja Anželika Nikitina.

„Mes patys užkalame duris ir langus, bet jie vis tiek įsilaužia, – sakė ji ir pridūrė, kad balandžio mėnesį pastate kilo gaisras. – Tai beprasmiška.“

Valdžios institucijos nesugebėjo pasamdyti įmonės, kuri administruotų pastatą, todėl gyventojai turi patys viską valyti ir prižiūrėti.

„Viskas čia pūva, – sakė A.Nikitina. – Visame pastate yra skylių. Iš mūsų vonios kambario pro sieną matyti gatvė. Vamzdžiai surūdiję. Vakar trūko vamzdis, ir visur pasipylė verdantis vanduo“.

A.Nikitina pridūrė, kad elektros ir vandens tiekimas nuolat nutraukiamas be įspėjimo.

Namo gyventojai pateikė skundą regioninei prokuratūrai.

Pavojingi, griūvantys būstai yra viena iš vidaus problemų, kurias Kremliaus kritikai sako, kad vyriausybė turėtų spręsti, užuot kariavusi su Ukraina, ir pabrėžia, kad Maskva atstato kai kuriuos miestus ir miestelius, sugriautus per niokojančią, neišprovokuotą invaziją į Ukrainą, kurią Rusija pradėjo vasario mėn.

Rugsėjį nacionalinis televizijos tinklas parodė reportažą, kuriame teigiama, kad statybininkai iš Novgorodo buvo pasiųsti atstatyti fronto linijos miestą Vasylivką Rusijos okupuotoje Ukrainos Zaporožės srities dalyje.

Kuponai į niekur

23 metų Sofija Makhova gyvena prieš Antrąjį pasaulinį karą pastatytame vieno aukšto name Kaliningrado srities kaime, Rusijos tolimųjų vakarų eksklave prie Baltijos jūros. Jos tėvai prieš septynerius metus žuvo per avariją.

„Tuomet daug kas įvyko vienu metu, – sakė S.Makhova. – Mano tėvai žuvo, o aš pastojau. Po jų mirties valdžia įtraukė griūvantį jų namą į sąrašą kaip netinkamą gyventi. Buvau įtraukta į sąrašą dėl perkėlimo, ir dabar vis dar jame esu“.

Po dviejų teismo procesų valdžios institucijos buvo įpareigotos suteikti S.Makhovai butą.

„Bet kai paprašiau, jie pasakė, kad neturi butų, ir vietoj jų davė man kuponą“, – sakė S.Makhova.

Kupono vertė buvo 2,5 mln. rublių (40 000 dolerių), o vieno kambario butas naujame name Kaliningrade kainuoja apie 4 mln. rublių (63 000 dolerių).

„Už tuos pinigus negaliu nusipirkti buto Kaliningrade ar Gurevske“, – aiškino S.Makhova.

Igoris Oleinikovas gyvena Kaliningrado srities Baltijsko mieste nuo 1989 m., kai jam buvo suteiktas butas už darbą likviduojant 1986 m. Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius. 2015 m. jo gyvenamasis namas buvo įtrauktas į negyvenamųjų namų sąrašą.

Nepaisant to, gyventojai nebuvo perkelti.

„Aš ir mano kaimynai sumokėjome už tai, kad nepriklausomas ekspertas atliktų apžiūrą, – sakė I.Oleinikovas. – Jis padarė po vieną nuotrauką kiekviename bute ir pasakė, kad aiškiai matyti, jog šis pastatas yra netinkamas gyventi.“

2018 m. vyriausybinė komisija nustatė, kad I.Oleinikovas turi teisę gauti būsto taloną.

„Pateikiau visus dokumentus, bet nieko neįvyko, – prisiminė jis. – Dabar praradau regėjimą ir negaliu vaikščioti po jų įstaigas ir kovoti už savo teises. Galiu tik skambinti ir kalbėtis su jais, bet tai nepadeda. Niekas man tiesiogiai neatsako, o jie tiesiog mėto mane iš vieno kabineto į kitą.“

„Aš nuo viso to pavargau“, – pridūrė jis.

Parengta pagal RFE/RL inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.