Anksčiau ketvirtadienį šalies Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad P. Castillo turi likti įkalintas 18 mėnesių.
Buvęs prezidentas buvo suimtas praėjusią savaitę, o tai išprovokavo masinius protestus, per kuriuos, pasak valdžios institucijų, visoje Pietų Amerikos šalyje žuvo mažiausiai 15 žmonių.
P. Castillo buvo nušalintas nuo pareigų ir sulaikytas po to, kai bandė paleisti Kongresą ir paskelbė, kad valdys dekretu.
Oponentų teigimu, taip jis siekė išvengti balsavimo dėl apkaltos, kuris jam grėsė dėl kelių korupcijos tyrimų.
Anot prokuroro Alcideso Diazo, kairiųjų pažiūrų buvęs kaimo mokyklos mokytojas kaltinamas sukilimu ir sąmokslu ir, jei bus pripažintas kaltu, gali būti įkalintas iki 10 metų.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas patenkino prokurorų prašymą pratęsti P. Castillo sulaikymą, teigdamas, kad dėl jo bandymo prašyti prieglobsčio Meksikos ambasadoje Limoje kilo pabėgimo pavojus.
Įsakymas dėl sulaikymo galioja iki 2024 metų birželio.
53 metų politiko nušalinimas nuo pareigų sukėlė protestus visoje šalyje – nepaisant vyriausybės dekreto dėl nepaprastosios padėties, kuriuo kariuomenei leidžiama dalyvauti teisėsaugos operacijose, tūkstančiai žmonių kasdien išeina į gatves.
Ketvirtadienį pietiniame Ajakučo mieste per susirėmimus tarp kariškių ir P. Castillo šalininkų žuvo mažiausiai septyni žmonės, pranešė regioninės sveikatos apsaugos institucijos. Du iš jų žuvo per susirėmimus netoli oro uosto, sakė šalies ombudsmenas.
Jis nurodė, kad sužeistųjų yra 340, o policija teigia, kad bent pusė jų yra iš jos gretų.
Visgi buvusio prezidento šalininkai, kurių dešimtys yra įsirengę stovyklas prie sostinės kalėjimo, kuriame jis laikomas, lieka nepabūgę ir nepalūžta.
„Visiškai nesutinku su Peru teisingumo sistema, nes viskas yra parduodama“, – po teismo sprendimo palikti P. Castillo suimtą Limoje sakė 38 metų demonstrantas Rolando Arana.
„Prezidentas buvo pagrobtas. Nėra tam kito žodžio“, – anksčiau sakė 41 metų Lucy Carranza.
Ketvirtadienį 300 žmonių, stebint policijai, žygiavo prie kalėjimo skanduodami „Laisvę Castillo“.
Buvusi viceprezidentė Dina Boluarte, kuri po P. Castillo arešto buvo greitai prisaikdinta prezidente, trečiadienį visoje šalyje 30-čiai dienų paskelbė nepaprastąją padėtį.
Kitą dieną ji paragino Kongresą patvirtinti konstitucinę reformą, kuri leistų jai perkelti 2026 metų liepą numatytus rinkimus į 2023-iųjų gruodį.
Nauji rinkimai yra vienas iš pagrindinių demonstrantų, tarp kurių yra ir čiabuvių iš Peru centre ir pietryčiuose esančių Amazonės regionų, reikalavimų.
