Jame šalys taip pat raginamos „užtikrinti ir sudaryti sąlygas, kad iki 2030 metų bent 30 proc. sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų teritorijų“ būtų veiksmingai saugomos ir valdomos.
Kompromisinį tekstą, kurį rengiant tarpininkavo Kinija, pirmininkaujanti Monrealyje vykstančiam aukščiausiojo lygio susitikimui, vadinamam COP15, greitai pasveikino gamtosaugininkai, nors prieš galutinai patvirtinant tekstą jam dar turi pritarti 196 Biologinės įvairovės konvenciją pasirašiusios šalys.
Šis tekstas „rodo, kad Kinija yra pasirengusi vadovauti „lenktynėms į viršų“, remdamasi COP15 metu šalių išreikštu užmoju“, sakė Alfredas DeGemmisas iš Laukinės gamtos apsaugos draugijos.
„Dabar Kinija turės apginti šiame dokumente išdėstytus užmojus ir įtikinti visas dvejojančias šalis pritarti visuotiniam sutarimui, kad biologinės įvairovės nykimas yra neatidėliotina krizė, dėl kurios reikia imtis neatidėliotinų veiksmų“, – pridūrė jis.
Tačiau A. DeGemmisas taip pat įspėjo, kad daugelyje teksto dalių pernelyg daug dėmesio skiriama veiksmams iki 2050-ųjų, o ne neatidėliotiniems pasiekimams iki 2030 metų.
Didžiausi nesutarimai kilo dėl to, kiek pinigų turtingos šalys skirs besivystančioms šalims, kuriose yra didžioji dalis planetos biologinės įvairovės.
Mažesnes pajamas gaunančios šalys nurodo, kad išsivysčiusios šalys praturtėjo eksploatuodamos jų išteklius, todėl jos turėtų joms mokėti už ekosistemų apsaugą.
Dabartiniai finansiniai srautai į besivystančias šalis sudaro apie 10 mlrd. dolerių (9,5 mlrd. eurų) per metus.
Jungtinėms Tautoms atsiskaitančių mokslininkų teigimu, delegatai siekia sustabdyti naikinimą ir taršą, dėl kurių gresia išnykimas maždaug milijonui augalų ir gyvūnų rūšių.
