Dokumentai parodo, kaip stipriai Rusija nepaisė savo pačios karinių doktrinų, rėmėsi spėjimais ir darė daugiau klaidų. „New York Times“ pavyko gauti dokumentus, kuriuose – įsakymai, veiksmų aprašymai, lentelės ir kiti svarbūs Rusijos 76-osios oro divizijos ir 1-osios tankų armijos dokumentai.
„Dokumentai rodo, kad Rusijos kariuomenės planuotojai tikėjosi, jog jų vienetai galės užimti reikšmingas Ukrainos teritorijas tik su labai nedideliu ar visiškai be Ukrainos pasipriešinimo“, – rašė ISW.
„The New York Times“ atliktas Rusijos karinių dokumentų tyrimas patvirtina seniai ISW pateiktus vertinimus apie tai, kaip klaidingos Rusijos planavimo prielaidos ir kampanijos planavimo sprendimai nuo pat pradžių trukdė Rusijos invazijai į Ukrainą.
ISW jau seniai vertino, kad klaidingos Rusijos planavimo prielaidos, kampanijos planavimo sprendimai ir Rusijos karinės doktrinos pažeidimai pakenkė Rusijos operacijoms.
„The New York Times“ įsigijo ir gruodžio 16 d. paskelbė 76-osios oro desanto divizijos ir 1-osios gvardijos tankų armijos būrių žurnalus, tvarkaraščius, įsakymus ir kitus dokumentus, susijusius su pirmosiomis karo dienomis.
Šie dokumentai rodo, kad Rusijos kariniai planuotojai tikėjosi, jog rusų daliniai galės užimti didelę Ukrainos teritoriją be didesnio ar beveik jokio Ukrainos karinio pasipriešinimo. Dokumentuose nurodoma, kad 76-osios oro desanto divizijos ir Rytų karinės apygardos būriams buvo įsakyta pajudėti iš Baltarusijos ir pasiekti Kijevą per 18 valandų, nesant didesnio pasipriešinimo.
Rusijos planuotojai į 76-osios oro desanto divizijos 104-ojo oro desanto pulko manevrinio elemento pirmąją koloną įtraukė OMON riaušių policijos ir SOBR Rusijos nacionalinės gvardijos (Rosgvardijos) specialiosios policijos dalinius.
„Riaušių policija nėra tinkama vadovauti didelėms manevrinėms pajėgoms įprastiniame kare „jėga prieš jėgą“, nes ji nėra apmokyta vesti kombinuotąjį ar mechanizuotąjį karą. Sprendimas įtraukti riaušių policiją į vadovaujančią koloną yra Rusijos (ar bet kurios kitos normalios) doktrinos pažeidimas ir rodo, kad Rusijos karo planuotojai nesitikėjo didelio organizuoto ukrainiečių pasipriešinimo“, – rašo ISW.
Atskiras įsakymų rinkinys rodo, kad Rusijos planuotojai tikėjosi, jog Rusijos 26-ojo tankų pulko (47-osios tankų divizijos, 1-osios gvardijos tankų armijos) nepalaikomi daliniai daugiausia be jokių kliūčių 24 valandas šturmuos nuo Ukrainos sienos su Rusija iki taško už Dniepro upės, esančio maždaug už 400 km. 26-ojo tankų pulko dalinius Ukrainos pajėgos kovo 17 d. sunaikino Charkovo srityje, už kelių šimtų kilometrų nuo numatyto tikslo.
„The New York Times“ tyrimas taip pat patvirtino ISW vertinimus, kad Rusijos strateginiai vadai manipuliuoja operatyvinių vadų sprendimais taktiniais klausimais ir kad rusų moralė yra labai žema. Tyrimas patvirtino esamus pranešimus, kad Rusijos kariai Baltarusijoje nežinojo, jog ketina pulti Ukrainą, iki vasario 23 d. – dieną prieš invaziją, o kai kurie kariai apie invaziją sužinojo tik likus valandai iki jos pradžios.
Į atsargą išėjęs Rusijos generolas sakė leidiniui, kad vieningos Rusijos vykdomosios vadovybės nebuvimas reiškė, jog „nebuvo vieningo veiksmų planavimo ir vadovavimo bei kontrolės.“
Vienas ukrainiečių pilotas sakė laikraščiui esąs nustebęs, kad Rusijos pajėgos karo pradžioje nevykdė tinkamos oro ir raketų kampanijos, kad nusitaikytų į Ukrainos aerodromus – kaip numato Rusijos doktrina.
„The New York Times“ pranešė, kad rusų tankų vadas dėl ginčo tyčia sunaikino Rosgvardijos kontrolės postą Zaporožės srityje ir kad daugelis rusų karių sabotavo savo transporto priemones, kad išvengtų mūšio.
Leidinio tyrimo išvados patvirtino ISW vertinimus ir daugumos šios institucijos tyrimų visumą, kodėl Rusijos kariuomenė nuo invazijos pradžios patiria didelių nesėkmių.
Parengta pagal ISW ir „The New York Times“ inf.
