Pasak Kremliaus atstovo Dmitrijaus Peskovo, tokie teiginiai yra „nepagrįsti“ ir „kvaili“.
Ukrainiečiai baiminasi, kad vėliau pirmadienį vyksiančiame susitikime V. Putinas spaus Baltarusiją tapti aktyvia karo dalyve.
Apie būsimą V. Putino vizitą Baltarusijoje praėjusią savaitę informavo A. Lukašenkos biuras. Tada jis tvirtino, kad esą Kremliaus šeimininkas atvyks su „darbiniu vizitu“, kurio metu abiejų šalių vadovai aptars saugumo klausimus ir dalinsis nuomonėmis apie „padėtį regione ir pasaulyje“.
Pasak Rusijos režimui ištikimo dienraščio “RIA Novosti“, šalių vadovai ketina aptarti dvišalių santykius.
Nurodoma, kad taip pat vyks pokalbis apie regionines ir tarptautines problemas. Prioritetas dėmesys bus skiriamas saugumo klausimams ir bendroms priemonėms reaguoti į kylančius iššūkius, bendradarbiavimui gynybos ir karinės pramonės srityse, sprendimų, susijusių su finansų sistemų stabilumu, priėmimui.
V. Putinas paskutinį kartą Baltarusijoje lankėsi 2019 m. vasarą.
Baltarusija ir Rusija yra artimos sąjungininkės. Baltarusija leidžia Rusijai naudotis savo teritorija vykdant brutalią invaziją į Ukrainą, tačiau Minsko ginkluotosios pajėgos karo veiksmuose oficialiai nedalyvauja.
Ukrainos vyriausybė mano, jog V.Putinas aptars platesnį Baltarusijos pajėgų dalyvavimą tolesnėje Rusijos agresijoje prieš Ukrainą.
Keistos aplinkybės
Praėjusį mėnesį netikėtai mirė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus, vienas iš nedaugelio A.Lukašenkos vyriausybės pareigūnų, palaikančių ryšius su Vakarais. Oficiali mirties priežastis nebuvo paskelbta.
Jo įpėdinis Sergejus Aleinikas pirmadienį jau spėjo susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Į Minską atvyko ir Rusijos gynybos ministras Sergėjus Šoigu.
A. Lukašenka sakė, kad jis ir V. Putinas aptars ilgai trunkančias pastangas integruoti savo šalis į viršvalstybinę sąjunginę valstybę. Baltarusijos opozicija šias derybas laiko priemone šliaužiančiai Rusijos aneksijai.
Vyriausybės posėdyje po to, kai buvo paskelbta apie derybas su V. Putinu, A. Lukašenka netikėtai pareiškė, kad bet koks suvereniteto perdavimas būtų Baltarusijos žmonių išdavystė.
„Ypač po šių plataus masto derybų visi sakys: „Štai ir viskas, Baltarusijoje nebėra jokios valdžios, rusai jau vaikšto ir valdo šalį“, – teigė A. Lukašenka. – Noriu tai dar kartą ypač pabrėžti: Niekas kitas, išskyrus mus, Baltarusijos nevaldo.“
Jis sakė, kad su V. Putinu aptars ekonominio bendradarbiavimo, energijos tiekimo, gynybos ir saugumo klausimus.
Rusijos agentūros citavo D. Peskovą, kuris sakė, kad „niekas nieko nespaudžia integruotis“.
V.Putino susitikimas su Rusijos vadovybe, tariamas S.Šoigu vizitas fronte ir V.Putino bei A.Lukašenkos susitikimas rodo naują karo pateikimo, planavimo ir vykdymo etapą ir gali pranašauti atnaujintas puolamąsias operacijas prieš Ukrainą artimiausiais mėnesiais, praneša Karo studijų institutas (ISW).
Kaip pastebėjo kiti analitikai, Rusijos kariuomenės, net ir sustiprintos Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų elementais, gebėjimas pasirengti ir vykdyti veiksmingas didelio masto mechanizuotas puolamąsias operacijas artimiausiais mėnesiais išlieka abejotinas.
Mobilizuotų rezervistų pajėgos nebus pakankamai parengtos, kad jau galėtų vykdyti greitus ir veiksmingus mechanizuotus manevrus.
Labai mažai tikėtina, kad Rusijos sunkumai išlaikyti šiuo metu Ukrainoje kovojančias pajėgas, aprūpintas tankais, artilerija, tolimojo nuotolio smogiamąja ir kita svarbia technika, bus išspręsti laiku, siekiant aprūpinti dideles naujas pajėgas puolamosioms operacijoms šią žiemą.
Vis dėlto V.Putinas gali įsakyti atnaujinti didelio masto puolamąsias operacijas vėliau šią žiemą, tačiau svarbu nepervertinti tikėtinų Rusijos ar jungtinių Rusijos ir Baltarusijos pajėgų galimybių sėkmingai jas vykdyti.
ISW ir toliau tikina, jog yra mažai tikėtina, kad A.Lukašenka įtrauks Baltarusijos kariuomenę į karą su Ukraina.
