„Jei pažvelgsime į abi išvykimo bangas, iki 10 proc. IT įmonių darbuotojų paliko šalį ir negrįžo“, – antradienį parlamento posėdyje sakė skaitmenizacijos ministras Maksutas Šadajevas.
Tačiau jis teigė, kad 80 proc. šių žmonių vis dar dirba Rusijos įmonėse, ir nepritarė draudimui šiems rusams dirbti iš dabartinių jų buvimo vietų.
Pirmoji emigracijos banga kilo netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario mėnesį paskelbė karą, antroji – kai jis paskelbė dalinę atsargos karių mobilizaciją.
ES neleido daugumai bėgančių rusų įvažiuoti į savo teritoriją, todėl jiems teko ieškoti prieglobsčio kaimyninėse buvusiose sovietinėse respublikose. Rusijoje jie kartais smerkiami kaip „tėvynės išdavikai“.
Vyriausybė ir parlamentas šiuo metu svarsto įstatymą, kuris uždraustų emigrantams toliau dirbti Rusijos bendrovėse. Vyriausybė Maskvoje mano, kad tai užkirs kelią galimiems kariuomenės vengėjams išsilaikyti užsienyje. Šiuo metu diskutuojama apie tai, kokiems sektoriams draudimas neturėtų būti taikomas.
Kompiuterių specialistai dėl jų trūkumo neseniai buvo oficialiai atleisti nuo šaukimo į karinę tarnybą. Tačiau daugelis rusų nepasitiki Kremliaus patikinimais ir mieliau renkasi likti atokiau nuo savo tėvynės.
Galima numanyti, jog dalis šių darbuotojų persikėlė ir į Lietuvą, turint omenyje, kad šių metų kovą Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kvietė iš Rusijos ir Baltarusijos bėgančius IT bei telekomunikacijų specialistus dirbti Lietuvoje.
„Iš esmės mes galime kalbėti apie tūkstančius profesionalų, kurie atvyksta į Lietuvą ir šiuo metu taip pat yra pakeliui į čia“, – tuomet sakė A. Armonaitė.
Kaip aiškino ministrė, įmonės daugiausiai perkelia savo darbuotojus, veikiančius IT, telekomunikacijų srityse. Tačiau ji tvirtino, kad toks įmonių persikėlimas yra naudingas visai Lietuvos ekonomikai.
