Kai šių metų pradžioje Rusijos tankai strigo purve prie Kijevo, o karo su Ukraina ekonominiai padariniai tapo akivaizdūs, viena Rusijos vyriausybės dalis veikė labai tikslingai – tai televizijos propaganda.
Rusijos propagandistai, dešimtims milijonų žiūrovų kurdami alternatyvų pasakojimą, rinko klipus iš Amerikos televizijos naujienų, dešiniųjų socialinės žiniasklaidos priemonių ir Kinijos pareigūnų, praneša „New York Times“.
Jie rėmėsi teiginiais, kad Vakarų embargas Rusijos naftai yra nesėkmingas, kad Jungtinės Valstijos Ukrainoje slepia slaptas biologinio ginklo tyrimų laboratorijas, o Kinija yra ištikima sąjungininkė prieš susiskaldžiusius Vakarus.
Diena po dienos valstybinės žiniasklaidos žurnalistai elektroniniais laiškais tarėsi kaip paaštrinti šias temas.
Kartais jie transliuodavo mūšio lauko vaizdo įrašus ir kitą informaciją, kurią jiems siųsdavo KGB įpėdinė agentūra. Jie iškirpdavo ir išversdavo mėgstamų veikėjų, pavyzdžiui, „Fox News“ laidų vedėjo Tuckerio Carlsono filmuotą medžiagą.
„Būtinai pasiimk Tuckerį“, – rašė vienas rusų naujienų prodiuseris kolegai. Elektroniniame laiške buvo minimas klipas, kuriame T.Carlsonas apibūdino Kinijos ir Rusijos partnerystės, atsiradusios valdant J.Bidenui, galią ir tai, kad prieš Rusiją nukreipta Amerikos ekonominė politika gali pakenkti dolerio, kaip pasaulinės rezervinės valiutos, statusui.
Šis susirašinėjimas buvo vienas iš tūkstančių elektroninių laiškų, saugomų nutekėjusioje didžiausios Rusijos visuomeninio transliuotojo bendrovės, žinomos kaip VGTRK, duomenų bazėje. Duomenis internete viešai paskelbė grupė „DDoSecrets“, kuri skelbia įsilaužimo būdu gautus dokumentus.
Pateikti dokumentai buvo patvirtinti patikrinant laiškuose nurodytus el. pašto adresus ir žmonių tapatybes. Daugeliu atvejų elektroniniuose laiškuose aptarti klausimai lėmė eteryje transliuotą turinį, nurodo "New York Times".
Elektroniniai laiškai suteikia retą galimybę pažvelgti į propagandos mašiną, kuri, ko gero, yra didžiausia Rusijos sėkmė karo metu. Net ir tuo metu, kai šalis patiria nuostolių mūšio lauke, daugėja aukų, yra ekonomiškai izoliuota ir sulaukia tarptautinio pasmerkimo, valstybiniai televizijos kanalai kuria tokią karo versiją, kurioje Rusija laimi, Ukraina yra sugriauta, o Vakarų aljansai silpsta.
Kartu su griežtu susidorojimu su kitaminčiais propagandos aparatas padėjo Vladimirui Putinui išlaikyti vidaus paramą karui, kuris, kaip tikėjosi daugelis Vakaruose, kuo ilgiau užsitęs, tuo labiau silpnins jo valdžią.
Kad sukurtų šį pasakojimą, valstybinės žiniasklaidos bendrovės prodiuseriai rinko informaciją iš konservatyvių Vakarų žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „Fox News“ ir „Daily Caller“, taip pat iš neaiškių socialinės žiniasklaidos paskyrų „Telegram“ ir „YouTube“, rodo įrašai.
Rusijos saugumo agentūros, tokios kaip Federalinė saugumo tarnyba, teikė kitą informaciją, kurdamos alternatyvią versiją tokiems įvykiams kaip, pavyzdžiui, Ukrainos Mariupolio miesto bombardavimas.
Kitais atvejais Rusijos valstybinės žiniasklaidos darbuotojai dalijosi įrašais, kartais iš mažai žinomos Amerikos žiniasklaidos, kurie rodė, kad Vakaruose didėja pasipriešinimas karui arba kad sankcijos Rusijai atsisuka prieš pačią JAV.
Kitais atvejais VGTRK darbuotojai dalijosi įrašais, kartais iš mažai žinomos Amerikos žiniasklaidos, kurie rodė, kad Vakaruose didėja pasipriešinimas karui arba kad sankcijos Rusijai atsisuka prieš pačią JAV.
Organizacija susiduria su didėjančia Rusijos izoliacija. VGTRK darbuotojai stebėjo, kaip jų laidos yra priimamos užsienyje, ir kalbėjo apie tai, kaip reaguoti, kai jų kanalai blokuojami kaimyninėse Europos šalyse.
Jie netgi aptarė, kaip reaguoti į tai, kad Rusija buvo pašalinta iš populiaraus „Eurovizijos“ dainų konkurso, kuris yra vienas svarbiausių televizijos renginių.
Remiantis įrašais, Kinija buvo pasitelkiama Rusijos siužetinėms linijoms paremti, o prodiuseriai, ieškodami galimų idėjų siužetams, rėmėsi Kinijos žiniasklaida. Vienu atveju rusai aptarinėjo, kaip pelnyti Kinijos propagandos aukšto rango pareigūno palankumą.
VGTRK turi apie 3 500 darbuotojų ir valdo vienus iš žiūrimiausių šalies kanalų, įskaitant „Rossija 1“ ir „Rossija 24“, taip pat vykdo intensyvią veiklą internete. Turėdama nacionalinius ir regioninius tinklus, ji pasiekia beveik visus Rusijos gyventojus – nuo miestų centrų iki kaimo vietovių, o jos dominavimas išaugo, nes vyriausybė apribojo prieigą prie socialinės žiniasklaidos ir nepriklausomų naujienų.
Analitikai apskaičiavo, kad per metus bendrovė iš Rusijos vyriausybės gauna apie 500 mln. dolerių.
„Be politinės mašinos, kurią tiesiogiai valdo Kremlius, VGTRK yra antra pagal svarbą propagandos dalis Rusijoje“, – sakė Pietų Kalifornijos universiteto Annenbergo komunikacijos lyderystės ir politikos centro Rusijos žiniasklaidos tyrėjas Vasilijus Gatovas.
1990 m. įsteigta bendrovė, kuriai dabar vadovauja Kremliaus sąjungininkas Olegas Dobrodejevas, nustato naujienų darbotvarkę ir formuoja viešąją nuomonę, sakė V.Gatovas. Neseniai atliktos apklausos duomenimis, maždaug du trečdaliai rusų laiko televiziją pagrindiniu naujienų šaltiniu.
VGTRK įtaka apima ir kitas žiniasklaidos priemones: buvusi jos korespondentė Kremliuje Margarita Simonyan dabar yra vyriausioji Rusijos naujienų kanalo „RT“ redaktorė anglų kalba.
Kremliaus ir valstybinių transliuotojų bendradarbiavimas tęsiasi daugiau nei du dešimtmečius, teigė buvęs Rusijos žurnalistas ir valstybinės propagandos ekspertas V.Gatovas. Kiekvieną dieną Kremlius transliuotojams pateikia kalbėjimo punktų sąrašą.
Griežtai saugomas dokumentas, vadinamas „temniku“, pristatomas aukštiems VGTRK ir kitų organizacijų pareigūnams, jame nurodomos temos, kurias Kremlius norėtų nušviesti teigiamai arba neigiamai, taip pat nuomonės, kurias reikia palaikyti, ir žmonės, kuriuos reikia kritikuoti, pasakojo kopijas matęs V.Gatovas.
Kremliaus griežta žiniasklaidos kontrolė sustiprėjo po invazijos į Ukrainą, tačiau žmonių pasitikėjimas tuo, kas rodoma, mažėja, kuo ilgiau tęsiasi karas ir kuo sunkiau nuslėpti jo smurtinę tikrovę, kalbėjo Mančesterio universiteto profesorė Vera Tolz.
Pirmosiomis karo dienomis tai, kas nebuvo aiškiai išdėstyta Kremliaus įsakymuose, buvo palikta užpildyti televizijos prodiuseriams.
Remiantis dokumentais, dažnas taikinys buvo Jungtinės Valstijos. Kiekvieną dieną elektroniniu paštu būdavo platinami laiškai su ilgais naujienų klipų ir plačiai paplitusių pranešimų sąrašais, kurie pasitarnavo kaip paletė niūriam Jungtinių Valstijų paveikslui piešti.
Vasario pradžioje, likus kelioms savaitėms iki invazijos į Ukrainą, prodiuseriai pažymėjo klipą, kuriame prezidentas J.Bidenas atsisako atsakyti į klausimus apie karių siuntimą į Lenkiją, taip sustiprindami mintį, kad Amerika trokšta kovoti. Laikraščio „New York Times“ straipsnis apie agresyvų Ukrainos informacinį karą prieš Rusiją taip pat buvo perteiktas kaip šalies nesąžiningumo įrodymas.
Karui užsitęsus, prodiuseriai ieškojo klipų apie jo padarinius Jungtinėse Valstijose. Vienas jų buvo gautas iš vietinės naujienų laidos šiaurinėje Alabamos dalyje apie lipdukus, klijuojamus ant degalų kolonėlių, ant kurių vaizduojamas J.Bidenas sako: „Aš tai padariau.“ Kitas vaizdo įrašas, kuriame rodoma ištuštėjusi JAV maisto prekių parduotuvė, buvo paimtas iš plačiai paplitusios „Telegram“ žinutės. Atrodo, kad jis įkvėpė netrukus po to pasirodžiusią laidą pavadinimu „Naftos šokas ir tuščios lentynos: D.Trumpo niūri pranašystė pildosi“.
Kovo mėnesį Denisas Davydovas, VGTRK reporteris Vašingtone, pažymėjo septynerių metų senumo ir naujo populiarumo sulaukusį „YouTube“ įrašą, kuriame teigiama, kad Jungtinės Valstijos ir NATO kursto Rusijos priešiškumą Ukrainai.
„Vakarų žiūrovas ieško alternatyvios informacijos“, – elektroniniame laiške rašė D.Davydovas.
Rusijai atsidūrus izoliacijoje, Kinijos svarba didėjo. VGTRK žurnalistai perdirbo Kinijos valstybinės žiniasklaidos pranešimus, perteikdami galingos Rusijos pusėje esančios šalies įvaizdį.
Viename elektroniniame laiške, kurio dėka buvo parengta laida, buvo įvardytas Kinijos internete esą plintantis priedainis: „Nusipirkę rusišką saldainį, galite paversti jį kulka prieš nacizmą“.
Kai artėjo vieno iš geriausių Kinijos propagandistų Shen Haixiong gimtadienis, VGTRK vadovai planavo pasirūpinti, kad dovana, albumas su rusų dailininkų šedevrų reprodukcijomis, laiku pasiektų adresatą.
VGTRK naudojosi Kinijos pareigūnais ir valstybine žiniasklaida, kad paremtų sąmokslo teoriją, jog Jungtinės Valstijos Ukrainoje išlaikė slaptas laboratorijas biologiniams ginklams kurti. Kovo mėn. prodiuseriai sukarpė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Zhao Lijian filmuotą medžiagą, kurioje teigiama, kad JAV tyrimais buvo „siekiama sukurti slaptą mirtinų ligų sukėlėjų plitimo mechanizmą“.
Siekdami papildyti biologinės laboratorijos teiginius amerikietišku balsu, prodiuseriai aptarė ir vėliau parodė buvusio D. Trumpo patarėjo Rogerio Stone'o, kraštutinių dešiniųjų televizijos kanalo „Tikrasis Amerikos balsas“, pasisakymus.
„Fox News“ ir kitos konservatyvios televizijos buvo vidaus naujienų suvestinių, scenarijų ir laidų nuolatiniai dalyviai.
Prodiuseriai išplatino įrašą, kuriame „Fox News“ komentatorius aptaria Rusijos sankcijoms atsparią ekonomiką, ir „Breitbart“ straipsnį apie poveikį naftos kainoms.
T.Carlsono laidos buvo platinamos VGTRK, teigiama elektroniniuose laiškuose.
VGTRK sekė, kaip ji vertinama užsienyje.
Ataskaitose buvo stebima, kaip užsienio žiniasklaida nušvietė pagrindinį VGTRK vedėją Dmitrijų Kiseliovą, pažymint, kaip apie jį atsiliepia pasaulio laikraščiai, ir suskirstant juos į teigiamus, neigiamus ar neutralius.
D.Kiseliovas yra ugningai nusiteikęs asmuo, žinomas dėl provokuojančių pareiškimų, dar gegužės mėn. jis grasino Jungtinei Karalystei branduoliniu sunaikinimu ir, kaip teigiama ataskaitose, 2022 m. spaudoje buvo paskelbta daugiau neigiamų atsiliepimų apie jį.
Vokietijos, Nigerijos ir Kanados leidiniai apie jį atsiliepė kritiškai. Vienoje citatoje iš Vokietijos žurnalo „Stern“ buvo apibūdinta Rusijos televizijos būklė valdant tokiems propagandistams kaip D.Kiseliovas: „Nuodingas melo, neapykantos ir absurdo mišinys“.
Elektroniniai laiškai rodė glaudžius valstybinės žiniasklaidos ir Rusijos saugumo aparato ryšius, kurie teikė greitai į eterį paleidžiamą informaciją, pateikiančią optimistinį karo, kuris iš tikrųjų vis blogėjo, vaizdą.
Vasario 24 d., invazijos dieną, FSB išsiuntė elektroninius laiškus valstybinei žiniasklaidai, vadindama juos kolegomis ir teigdama, kad Ukrainos kariai palieka savo postus. Kitoje žinutėje buvo pažymėta tariama Ukrainos ataka prieš civilinį krovininį laivą.
Kovo mėnesį FSB išsiuntė dosjė apie du Ukrainos karininkus, žuvusius mūšyje, pateikdama nepatikrintus teiginius, esą jie žudė civilius gyventojus ir buvo teroristai. Elektroniniame laiške saugumo tarnyba nurodė nepriskirti šios informacijos FSB – šių nurodymų buvo laikomasi vėlesnėje laidoje.
Dokumentuose teigiama, kad valstybinė žiniasklaida vadovavosi FSB ir gynybos ministerijos patarimais, norint tinkamai nušviesti tarptautinį pasipiktinimą sukėlusius įvykius.
Po kovo mėn. įvykusio teatro Mariupolyje bombardavimo kariuomenė išsiuntė elektroninį laišką VGTRK ir kitoms valstybinėms žiniasklaidos priemonėms. Jame buvo pateiktas vaizdo įrašas, kuriame moteris teigė, kad teatrą susprogdino ne Rusijos kariuomenė, o Ukrainos nacionalistų grupės nariai.
„Prašome naudoti pasakojimuose“, – sakoma pranešime.
Parengta pagal „The New York Times“ inf.
