JT Saugumo Taryba priėmė pirmąją rezoliuciją dėl Mianmaro

JT Saugumo Taryba trečiadienį paragino Mianmaro chuntą paleisti nušalintą lyderę Aung San Suu Kyi ir priėmė savo pirmąją rezoliuciją dėl padėties šioje neramumų krečiamoje Pietryčių Azijos šalyje.

Bendras vaizdas rodo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį per balsavimą dėl rezoliucijos projekto, kuriame raginama nedelsiant nutraukti smurtą Mianmare ir paleisti politinius kalinius, JT būstinėje Niujorke 2022 m. gruodžio 22 d.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Bendras vaizdas rodo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį per balsavimą dėl rezoliucijos projekto, kuriame raginama nedelsiant nutraukti smurtą Mianmare ir paleisti politinius kalinius, JT būstinėje Niujorke 2022 m. gruodžio 22 d.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 22, 2022, 8:44 AM

15 narių Taryba jau dešimtmečius yra susiskaldžiusi Mianmaro klausimu ir anksčiau sugebėdavo susitarti tik dėl oficialių pareiškimų apie šią šalį, nuo 2021 metų vasario valdomą kariuomenės.

77 metų Aung San Suu Kyi kalinama nuo tada, kai prieš beveik dvejus metus kariuomenė nuvertė jos vyriausybę ir žiauriai susidorojo su disidentais.

Trečiadienį paskelbtoje rezoliucijoje chunta raginama „nedelsiant paleisti visus savavališkai sulaikytus kalinius“, įskaitant Aung San Suu Kyi ir buvusį prezidentą Win Myintą.

Joje taip pat reikalaujama „nedelsiant nutraukti visų formų smurtą“ ir prašoma, kad „visos šalys gerbtų žmogaus teises, pagrindines laisves ir teisinės valstybės principą“.

Rezoliucijos priėmimas tapo Tarybos santykinės vienybės akimirka metais, kai nesutarimus pakurstė Rusijos invazija į Ukrainą.

„Bet kokia galimybė Saugumo Tarybai pasisakyti tvirtai ir vieningai bet kokiu klausimu, ypač dėl Mianmaro, būtų labai sveikintina“, – prieš balsavimą sakė generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso atstovas spaudai.

Rezoliucijos tekstas sulaukė 12 balsų „už“. Nuolatinės narės Kinija ir Rusija susilaikė, nusprendusios netaikyti veto po formuluotės pakeitimų. Indija taip pat susilaikė.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas teigė, kad rezoliucija siunčia pasaulio „tvirtą žinią“, jog chunta „privalo nutraukti smurtą visoje šalyje“ ir paleisti kalinius.

„Džiaugiamės, kad ši rezoliucija buvo priimta, tačiau Taryba turi dar daug nuveikti, kad būtų pasiektas teisingas krizės sprendimas“, – sakė A. Blinkenas.

Jis paragino dėti daugiau pastangų, kad būtų atkurta demokratija.

Pirmoji sėkminga rezoliucija

Diplomatai teigė, kad vienintelė galiojanti Tarybos rezoliucija dėl Mianmaro yra 1948 metais JT priimtas dokumentas, kuriuo patvirtinama šalies narystė šioje pasaulinėje organizacijoje.

2008 metais Tarybai nepavyko priimti rezoliucijos dėl Mianmaro, kai Pekinas ir Maskva jį vetavo.

2018 metų gruodžio mėnesį, kilus rohinjų krizei, kai 700 tūkst. žmonių pabėgo iš Mianmaro į kaimyninį Bangladešą, Didžioji Britanija pabandė surengti dar vieną balsavimą, tačiau jis taip ir neįvyko.

Rugsėjo mėnesį Didžioji Britanija pradėjo platinti trečiadienį priimtos rezoliucijos teksto projektą. Pasak JT stebėtojų, siekiant užtikrinti, kad rezoliucija būtų priimta, buvo padaryti keli pakeitimai.

Pranešama, kad buvo atsisakyta formuluočių, susijusių su Tarybos pasiryžimu panaudoti visus savo įgaliojimus, jei Mianmaras nesilaikys rezoliucijos.

Keli nariai taip pat prieštaravo nuostatai, pagal kurią JT generalinio sekretoriaus prašoma kas 60 dienų pranešti Tarybai apie padėtį Mianmare.

Vietoj to rezoliucijoje raginama, kad generalinis sekretorius arba jo pasiuntinys iki 2023 metų kovo 15 dienos pateiktų ataskaitą, suderintą su Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN).

Perversmą MIanmare įvykdžiusi ir trumpą šalies demokratijos laikotarpį nutraukusi kariuomenė teigė, kad per 2020 metų lapkričio rinkimus, kuriuos triuškinamai laimėjo Aung San Suu Kyi partija, vyko plataus masto apgaudinėjimas, nors tarptautiniai stebėtojai teigė, kad balsavimas iš esmės buvo laisvas ir sąžiningas.

Nobelio premijos laureatę Aung San Suu Kyi chuntos teismas pripažino kalta dėl visų 14 pateiktų kaltinimų, įskaitant korupciją, ir įkalino ją 26 metams.

Teisių gynimo grupės pasmerkė teismo procesą kaip apgaulę siekiant visam laikui pašalinti demokratijos lyderę iš Mianmaro politinės scenos.

Vienos vietos stebėsenos grupės duomenimis, per kariuomenės susidorojimą su demokratiją remiančiais protestuotojais žuvo daugiau kaip 2 500 žmonių.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.