Bepilotis orlaivis „Sea Eagle Orlan 10“, pagamintas iš palyginti paprastų technologijų, yra sąlyginai pigus.
Šis dronas buvo naudojamas nukreipti daugelį iš iki 20 000 artilerijos sviedinių, kuriuos Rusija 2022 m. kasdien leidžia į ukrainiečių pozicijas ir kurie, pasak ukrainiečių vadų, kasdien nužudo iki 100 karių.
Atliktas „Reuters“ tyrimas atskleidė logistikos pėdsakus, besidriekiančius per visą pasaulį ir besibaigiančius „Orlan“ gamybos linijoje, specialiųjų technologijų centre Sankt Peterburge, Rusijoje.
Šis tyrimas yra pirmas kartas, kai amerikietiškų technologijų tiekimo kelias nusidriekė tiesiogiai iki Rusijos gamintojo, kurio ginklų sistemos naudojamos Ukrainoje.
Nurodoma, kad analizė atlikta remiantis Rusijos muitinės dokumentais ir bankų įrašais.
Specialiųjų technologijų centras, kuris kadaise Rusijos vyriausybei gamino įvairius stebėjimo įtaisus, o dabar daugiausia dėmesio skiria kariuomenei skirtiems bepiločiams lėktuvams, pirmą kartą buvo įtrauktas į JAV sankcijų sąrašą po to, kai prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad šis centras bendradarbiavo su Rusijos karine žvalgyba, siekdamas paveikti 2016 m. JAV prezidento rinkimus.
Sankcijomis uždrausta bet kuriam Amerikos gyventojui arba JAV bendrovei tiekti bet ką, kas galėtų patekti į Specialiųjų technologijų centrą. Šių metų kovą JAV vyriausybė sugriežtino šiuos apribojimus, užblokuodama bet kokius amerikietiškų produktų pardavimus bet kokiam kariniam tiekėjui ir veiksmingai užblokuodama visus aukštųjų technologijų prekių, pavyzdžiui, mikroschemų, ryšių ir navigacijos įrangos, pardavimus Rusijai.
Nė viena iš šių aplinkybių nesustabdė „Orlan“ drono gamybos.
Vienas iš aukščiausio lygio mokslininkų, kuris taip pat yra pagrindinis akcininkas, teigė, kad bendrovė džiaugiasi didele paklausa savo dronams.
JAV prekybos departamento atstovas spaudai sakė, kad departamentas negali komentuoti tyrimų.
Atstovas pridūrė: „Mes nedvejodami panaudosime visas turimas priemones, kad sutrukdytume tiems, kurie siekia paremti V.Putino karo mašiną.“
Tarp svarbiausių Rusijos dronų programos tiekėjų buvo Honkonge įsikūręs eksportuotojas „Asia Pacific Links Ltd“, kuris, remiantis Rusijos muitinės ir finansiniais dokumentais, tiekė dalis už milijonus dolerių, nors ir niekada to nedarė tiesiogiai. Dauguma šių dalių yra JAV gamintojų mikroschemos.
„Asia Pacific Links“ eksportas į Rusiją daugiausia buvo tiekiamas vienam importuotojui Sankt Peterburge, glaudžiai susijusiam su rusų technologijų centru, rodo minėti muitinės įrašai. Minėta Rusijos importo bendrovė „SMT iLogic“ dalijasi vienu adresu su dronų gamintoju ir turi daug kitų ryšių.
„Asia Pacific“ savininkas Antonas Trofimovas yra emigravęs rusas, baigęs Kinijos universitetą ir turintis kitų verslo interesų Kinijoje, taip pat įmonę Toronte, kaip nurodyta jo „LinkedIn“ profilyje ir kituose įmonės dokumentuose.
Šiais metais ruso verslas klestėjo. Per septynis mėnesius nuo kovo 1 d. iki rugsėjo 30 d., „Asia Pacific“ smarkiai padidino savo verslo apimtis ir eksportavo dalių už maždaug 5,2 mln. dolerių, palyginti su maždaug 2,3 mln. dolerių per tą patį 2021 m. laikotarpį, ir tapo didžiausiu „iLogic“ tiekėju, remiantis Rusijos muitinės duomenimis.
Įrašai taip pat rodo, kad daugelį komponentų pagamino JAV technologijų įmonės.
Tarp dalių, kurias „Asia Pacific“ siuntė „iLogic“ tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, buvo 1,8 mln. dolerių vertės „Analog Devices“, 641 tūkst. dolerių – „Texas Instruments“ ir 238 tūkst. dolerių – „Xilinx“ pagamintų mikroschemų, rodo Rusijos muitinės duomenys.
Tarp tiekiamų prekių taip pat buvo Japonijos bendrovės „Saito Seisakusho“ pagaminti lėktuvų modelių varikliai, kurie naudojami orlaivyje „Orlan 10“, kaip matyti iš Ukrainoje rastų bepiločių orlaivių nuotraukų. Bendrovė „Saito Seisakusho“ teigė nieko nežinanti apie šias siuntas.
Šalia esantis tiekėjas
Iš Rusijos pareigūno pateiktų ir peržiūrėtų finansinių dokumentų matyti, kad Specialiųjų technologijų centras remiasi keliais tiekėjais, bet labiausiai – „iLogic“. Pagal matytus „iLogic“ banko įplaukų ir mokėjimų įrašus, „iLogic“ dirba beveik vien tik bepiločių orlaivių gamintojui.
Nuo 2017 m. „iLogic“ į Rusiją importavo apie 70 mln. dolerių daugiausia elektronikos gaminių, rodo muitinės įrašai. O remiantis išnagrinėtais finansiniais dokumentais, beveik 80 proc. bendrovės pajamų sudaro pajamos iš verslo su Specialiųjų technologijų centru.
Savo ruožtu tie patys finansiniai dokumentai rodo, kad didžiausias Specialiųjų technologijų centro klientas yra Rusijos gynybos ministerija, kuri nuo šių metų vasario iki rugpjūčio mėn. sumokėjo jam beveik 99 mln. JAV dolerių. Išnagrinėtuose įrašuose nurodomi visi pervedimai į bendrovės banko sąskaitas ir iš jų tuo laikotarpiu.
Vyriausiasis mokslininkas ir pagrindinis Specialiųjų technologijų centro akcininkas Aleksejus Terentjevas teigė, kad karas privertė įmonę sutelkti dėmesį į bepiločių orlaivių gamybą.
„Dėl didelės „Orlan“ paklausos dabar neturime išteklių daryti ką nors kita. Jo paklausa yra daug didesnė, nei galime pagaminti“, – sakė jis.
Pasak jo, JAV sankcijos sukėlė bendrovei sunkumų, tačiau visada pavykdavo rasti kas pasaulyje jai parduods tai, ko reikia.
„Sankcijas mums taikė viena galingiausių pasaulio šalių, – sakė A. Terentjevas. – Turėtume tuo didžiuotis.“
A.Terentjevas atsisakė pasakyti, ar „iLogic“ buvo vienas iš tų tiekėjų. Paklaustas apie „iLogic“, jis atsakė: „Jūs manęs klausiate apie įmonę, kurios aš nežinau“.
Priminus, kad Rusijos įmonių registruose jis buvo nurodytas kaip vienas iš „iLogic“ įkūrėjų, jis aiškino, kad jei dokumentuose figūruoja jo pavardė, greičiausiai tiesa, kad jis yra akcininkas.
„Taip, aš kažką prisimenu, – sakė jis, tačiau jis negalėjo prisiminti, ką veikė „iLogic“. – Aš praradau ryšį su šia bendrove“.
Iš tų įmonės įrašų matyti, kad „iLogic“ yra įsikūrusi tuo pačiu Sankt Peterburgo biuro adresu kaip ir Specialiųjų technologijų centras. Iš Rusijos įmonių registrų matyti, kad ją įkūrė A.Terentjevas ir kiti aukštesnio rango bepiločių orlaivių gamintojo vadovai arba jų giminaičiai.
Romanas Agafonnikovas, Specialiųjų technologijų centro vyriausiasis vykdomasis pareigūnas, teigė nieko nežinantis apie „iLogic“.
Pietryčių Floridos pakrantėje, už gamtos draustinio esančiame ištaigingame priemiesčio name, gyvena dar vienas asmuo, aprūpinęs Rusijos dronų programą.
Igoris Každanas, 41 metų JAV ir Rusijos pilietis, yra bendrovės „IK Tech“ savininkas, kuri 2018–2021 m. Rusijai pardavė elektronikos už maždaug 2,2 mln. dolerių, rodo Rusijos muitinės duomenys. Daugiau kaip 90 proc. tos elektronikos buvo parduota bendrovei „iLogic“.
Rusijos muitinės įrašai rodo, kad nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. bendrovė „IK Tech“ pardavė bendrovei „iLogic“ apie 1 000 Amerikoje pagamintų schemų plokščių, t. y. tuo metu, kai federaliniais įstatymais buvo uždrausta tiesiogiai ar per kitą bendrovę tiekti bet kokias tokias technologijas Specialiajam technologijų centrui.
Plokštes, kurių vertė apie 274 000 JAV dolerių, pagamino Kalifornijos gamintojas „Gumstix“. Kalifornijos bendrovė tikino, kad yra labai susirūpinusi dėl šių siuntų ir atliks tyrimą. Ji teigė, kad neturi Rusijoje esančių klientų ir neturi jai skirtų produktų ar paslaugų, ir pridūrė: „Mes imsimės visų tinkamų veiksmų, kad išspręstume bet kokį nustatytą produktų nukreipimą nuo teisėto galutinio naudojimo.“
Ukrainos pareigūnų darytose nuotraukose, kuriose užfiksuotas užfiksuoto drono vidus, matyti „Gumstix“ plokštė, beveik identiška „IK Tech“ siųstoms plokštėms. Remiantis kito dronų komponentų sąrašu, ši plokštė yra „Orlan 10“ valdymo bloko dalis.
Į I.Každano veiklą dėmesį atkreipė ir JAV valdžios institucijos.
Likus dviem savaitėms iki Rusijos tankų įvažiavimo į Ukrainą ir „Orlan“ bepiločių orlaivių skraidymo virš galvų, federaliniai agentai I.Každaną suėmė. Vėliau jam buvo pateikti 13 kaltinimų dėl kontrabandos ir eksporto kontrolės vengimo parduodant elektroninius komponentus Rusijai nuo 2021 m. gruodžio mėn. iki 2022 m. vasario mėn.
Kaltinimas buvo susijęs su JAV bendrovės „Qorvo“ pagamintų sudėtingų stiprintuvų, kuriems reikėjo eksporto į Rusiją licencijos, pardavimu. Iš teismo dokumentų neaišku, ar JAV valdžios institucijos žinojo apie galutinę produktų paskirties vietą.
Pasak Ukrainos pareigūnų, „Qorvo“ stiprintuvai, kurie dažnai naudojami radaruose, ryšių ir radijo įrangoje, buvo rasti „Orlan“ bepiločių orlaivių radijo ryšio grandinėse. „Qorvo“ teigė, kad byloje minimų dalių deklaruota paskirties vieta buvo platintojas Floridoje.
„Qorvo“ niekada nevykdė verslo ir neturėjo jokių ryšių su „IK Tech“ ar Igoriu Každanu, o bendrovės gaminiai buvo eksportuojami ir naudojami be mūsų žinios.“ – pridūrė įmonė.
2022 m. lapkritį, I.Každanui pripažinus savo kaltę dėl dviejų kaltinimų, federalinis teisėjas skyrė jam trejus metus lygtinai, 200 JAV dolerių baudą ir nurodė konfiskuoti apie 7 000 JAV dolerių. Jei I.Každanas būtų pripažintas kaltu pagal visus kaltinimus, jam grėstų 40 metų kalėjimo.
I.Každanas aiškino, kad jo eksporto į Rusiją mastas buvo minimalus, palyginti su kitomis bendrovėmis, kai jam buvo pareikšta, kad jis galimai padėjo Rusijos bepiločių orlaivių programai.
„Aš tiesiog nemanau, kad tai yra pakankamai didelis dalykas, kad turėtumėte rašyti apie tai istoriją, – sakė I.Každanas. – Tai tiesiog komiška.“
Jis nenorėjo kalbėti apie bylą ar savo siuntas į Rusiją.
Per 2022 m. lapkričio mėn. vykusį nuosprendžio paskelbimo posėdį I.Každanas pietinės Floridos apygardos teisėjui pasakojo, kad verslą su Rusija pradėjo po to, kai 2016 m. palydovinėje konferencijoje užmezgė ryšį su importuotojais.
Netrukus po to importuotojai įtikino jį apeiti ataskaitų teikimo ir licencijavimo reikalavimus, pasakojo jis.
Parengta pagal „Reuters“ inf.
