„Azerbaidžanas uždarė Lačino koridorių, ir tai yra šiurkštus jo tarptautinių įsipareigojimų pažeidimas. Rusijos taikos palaikymo pajėgos Kalnų Karabache ir Rusijos Federacija, prisiėmusi saugumo įsipareigojimus Kalnų Karabacho gyventojams, turėtų pateikti aiškų situacijos paaiškinimą.
Koks yra Rusijos vertinimas, kokį veiksmų planą ji turi dėl Lačino koridoriaus atkūrimo? Tai klausimai, į kuriuos Armėnijos ir Kalnų Karabacho žmonės tikisi gauti atsakymus iš Rusijos“, – vyriausybės posėdyje sakė Nikolas Pašinianas.
Jis pažymėjo, kad „jei Rusija nesugeba užtikrinti saugumo ir stabilumo Kalnų Karabache, ji turėtų inicijuoti diskusiją JT Saugumo Taryboje ir iškelti klausimą dėl Rusijos taikos palaikymo pajėgų NK aprūpinimo JT Saugumo Tarybos mandatu arba tarptautinių pajėgų siuntimo į Kalnų Karabachą“.
„Yra visi požymiai, leidžiantys teigti, kad Azerbaidžanas rengia dar vieną karinę provokaciją, taip pat ir Kalnų Karabache. Armėnija tvirtai remia Rusijos taikos palaikymo pajėgų buvimą Kalnų Karabache, tačiau akivaizdus Rusijos taikos palaikymo pajėgų elgesys, kai jos tampa nebylia Kalnų Karabacho armėnų iškeldinimo liudininke, mums nepriimtinas“, – sakė Nikolas Pašinianas.
Praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį ir 2020 m. Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo du karus dėl Azerbaidžano armėnų gyvenamo Kalnų Karabacho anklavo.
Per šešias savaites trukusias kovas 2020 m. rudenį žuvo daugiau nei 6500 abiejų šalių karių, jos baigėsi Rusijos tarpininkautomis paliaubomis. Pagal susitarimą Armėnija perleido daugelį dešimtmečius kontroliuotų teritorijų, o Maskva dislokavo maždaug 2000 Rusijos taikdarių trapioms paliauboms stebėti.
Nepaisant Rusijos kariuomenės buvimo, susirėmimai ir toliau vyksta.
