Tačiau pagrindiniai klausimai Stokholmui, perimančiam vadovavimą 27 valstybių blokui šiuo neramiu laiku, gali būti susiję su tuo, kaip naujoji vidaus politikos dinamika atsispindės Europos scenoje.
Po aštuonerius metus trukusio centro kairiųjų valdymo spalio mėnesį suformuota konservatyviojo ministro pirmininko Ulfo Kristerssono (Ulfo Kristersono) vyriausybė, siekdama daugumos parlamente, remiasi precedento neturinčia sąjunga su kraštutiniais dešiniaisiais Švedijos demokratais.
Nors nacionalistų partija atsisakė ankstesnių raginimų Švedijai pasitraukti iš ES, jos griežta pozicija svarbiausiose srityse, tokiose kaip imigracija, atrodo, sukels trintį namuose ir apribos manevravimo galimybes.
Opoziciniams socialdemokratams atstovaujanti europarlamentarė Helene Fritzon sakė, kad Švedijos vyriausybė, kalbėdama apie savo planus, pasakė „daug gražių žodžių“.
Be Rusijos agresijos ir prekybos, Stokholmas kaip prioritetus nurodė klimato kaitą ir ES „pagrindinių vertybių“ apsaugą, vykstant ginčams su Vengrija ir Lenkija.
„Tačiau didelį susirūpinimą kelia tai, kad praktiškai Švedijos demokratai yra tie, kurie laiko botago rankeną“, – sakė H. Fritzon.
Tačiau kiti mažiau nerimauja dėl to, kad kraštutinių dešiniųjų partija gali sugadinti Stokholmui skirtą laiką Europos dėmesio centre.
Susitarimas dėl vyriausybės formavimo reiškia, kad Švedijos demokratai turi būti oficialiai informuojami apie visus su ES susijusius sprendimus.
„Tačiau apskritai ES klausimai į šį susitarimą neįtraukti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos Europos politikos studijų instituto direktorius Goranas von Sydowas.
G. von Sydowui didesnį nerimą kelia tai, kaip naujoji administracija susidoros su našta padėti orientuotis ES šiuo metu tokiuose neramiuose geopolitiniuose vandenyse.
„Iššūkis būtų palyginti nepatyrusi vyriausybė“, – sakė jis.
„Daugelis ministrų ir jų artimiausių politinių padėjėjų turi labai mažai patirties dalyvaujant ES posėdžiuose“, – pridūrė direktorius.
Santūrieji švedai
Tradiciškai Švedija, kuri balsavo prieš prisijungimą prie bendros euro valiutos, su Europa palaiko santūrokus santykius.
„Jie linkę laikytis šiek tiek atokiau“, – sakė Jacques'o Delors'o instituto direktorius Sebastienas Maillardas.
Jis prognozavo, kad Stokholmas per šešis pirmininkavimo mėnesius „atliks savo pareigas“, bet „nebus pernelyg uolus“.
ES pirmininkaujanti šalis gali padėti formuoti bloko darbotvarkę, tačiau iš jos taip pat tikimasi, kad ji bus neutrali tarpininkė, padedanti siekti sudėtingų kompromisų, dėl kurių Briuselis nuolat dirba.
Kai kurios bloko narės bando pasinaudoti savo buvimu prie ES vairo, kad atkreiptų dėmesį į save, bet Skandinavijos šalis pasirinko būti kuklesne.
Skirtingai nuo didingų viršūnių susitikimų Prahos pilyje ir Versalyje, kuriais buvo pažymėti ankstesni Čekijos ir Prancūzijos pirmininkavimo laikotarpiai, Švedijoje neplanuojama surengti tokio didelio susitikimo.
ES ministrų susitikimai šioje šalyje vyks kukliame konferencijų centre netoli Stokholmo oro uosto.
Kalbant apie esminius klausimus, Švedija siekia atnaujinti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų su daugeliu šalių ir regionų.
Tačiau šį postūmį gali užgožti galimas ginčas su Vašingtonu dėl prezidento Joe Bideno priimto milžiniško infliacijos mažinimo įstatymo poveikio.
Įsigalios 430 mlrd. dolerių (400 mlrd. eurų) vertės planas, kuriame numatyta daugybė subsidijų žaliosios pramonės šakoms, kurias Europos galiūnės, Prancūzija ir Vokietija, pasmerkė kaip protekcionistines.
Nors vyksta Briuselio ir Vašingtono derybos dėl sprendimo, kai kurių ES šalių raginimai laikytis griežtos pozicijos pakurstė prekybos karo baimę.
„Pirmininkaujanti Švedija neabejotinai nepritars Prancūzijos ir Vokietijos veiksmams, kurių buvo imtasi, reaguojant į JAV planą“, – sakė S. Maillardas.
„Stokholmas turės suvaldyti įtampą tarp 27 ES valstybių narių dėl jų atsako laipsnio ir agresyvumo“, – pridūrė jis.
