Pagal šią savaitę įsigaliojusį naująjį dekretą, pagalbą teikiantys laivai po kiekvienos gelbėjimo operacijos turi nedelsdami plaukti į jiems priskirtą Italijos uostą, o tai, pasak paramos grupių, apribos žmonių, kuriems jie gali padėti, skaičių.
Tokie laivai, prieš grįždami į krantą, dažnai kelis kartus gelbsti žmones, patekusius į bėdą bandant įveikti pavojingiausią pasaulyje jūros maršrutą.
„Italijos įstatymo galią turintis dekretas prieštarauja tarptautinei jūrų, žmogaus teisių ir Europos teisei“, – bendrame pareiškime teigė pagalbos organizacijos, įskaitant „Gydytojus be sienų“ (MSF).
Susiję straipsniai
„Dėl sumažėjusio gelbėjimo laivų buvimo jūroje neišvengiamai daugiau žmonių tragiškai joje nuskęs“, – pridūrė jos.
Naujoji kraštutinių dešiniųjų premjerės Giorgios Meloni vyriausybė pažadėjo neleisti humanitarinės pagalbos laivams teikti, jos nuomone, „keltų“ iš Afrikos šiaurės paslaugas.
Tačiau įsakymas „nedelsiant plaukti į uostą, kai kiti žmonės jūroje yra atsidūrę nelaimėje, prieštarauja kapitono pareigai suteikti skubią pagalbą nelaimės ištiktiems žmonėms, kaip įtvirtinta“ tarptautinėje jūrų teisėje, teigė pagalbos grupės.
Pasak jų, šią problemą dar labiau apsunkino pastarojo meto Romos sprendimas dažnu atveju skirti laivus į uostus, kurie yra tolėliau nuo paieškos ir gelbėjimo vietovių.
„Dėl abiejų veiksnių SAR (paieškos ir gelbėjimo) laivai ilgesniam laikui išplaukia iš gelbėjimo zonos, ir tai sumažina jų galimybes padėti nelaimės ištiktiems žmonėms“, – tvirtino grupės.
Prieglobsčio prašymai
Dekrete taip pat nurodoma, kad labdaros organizacijos turi pradėti rinkti informaciją apie išgelbėtų asmenų galimus prieglobsčio prašymus ir perduoti šiuos duomenis Italijos valdžios institucijoms.
Labdaros organizacijos pareiškė, kad „valstybės privalo inicijuoti šį procesą, o privatus laivas tam nėra tinkamas“.
„Prieglobsčio prašymai turėtų būti svarstomi sausumoje, išsilaipinus į saugią vietą, ir tik tada, kai patenkinami neatidėliotini poreikiai, kaip neseniai paaiškino Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra“, – teigė jos.
Laivo kapitonams, pažeidusiems naująsias taisykles, grės baudos iki 50 tūkst. eurų, o jų laivai gali būti konfiskuojami.
Italijos parlamentas per du mėnesius turi pakeisti dekretą įstatymu. Per tą laiką jis gali būti koreguojamas.
Labdaros organizacijos ragina įstatymų leidėjus nepritarti dekretui ir prašo Briuselio bei kitų Europos šalių „ryžtingai reaguoti“ į šį nutarimą.
Europos Komisijos atstovė spaudai Anitta Hipper ketvirtadienį teigė, kad „nesvarbu, koks dekretas bus priimtas“, Italija „privalo gerbti tarptautinius įstatymus ir jūrų teisę“.
Spalį pradėjusi dirbti G. Meloni vyriausybė pažadėjo nutraukti migrantų išsilaipinimą Italijoje, kuri, Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2022-aisiais priėmė daugiau kaip 105 000 migrantų.
Pranešama, kad daugumą migrantų išgelbėjo ir į krantą atplukdė Italijos karinio jūrų laivyno arba pakrančių apsaugos, o ne labdaros organizacijų laivai.
Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, nuo 2014 metų šiame kelyje žuvo arba dingo be žinios mažiausiai 20 218 žmonių.