Tokius V.Putino žodžius Pekinas traktavo kaip signalą apie „ribotą įsikišimą“, bet neįvertino tikrojo „specialiosios karinės operacijos“ (taip Rusijoje nurodyta oficialiai vadinti agresiją Ukrainoje) masto.
V.Putinas atvyko į Pekiną 2022 m. vasario 4 d., žiemos olimpinių žaidynių atidarymo dieną. Po jo derybų su Xi Jinpingu bendrame pareiškime buvo pažymima, kad „dviejų valstybių draugystė neturi ribų, bendradarbiavime nėra draudžiamų zonų“.
Iš pačių derybų stenogramos buvo pateikta menka dalis – tik sveikinimo kalbos. Todėl, anot „Financial Times“, neaišku, apie ką konkrečiai kalbėjo prezidentai. Šaltinio teigimu, frazę apie „bet kokias galima priemones“ kinai palaikė užuomina apie „riboto karinio įsikišimo galimybę“.
„Financial Times“ tvirtina, jog leidinio žurnalistus per pastaruosius devynis mėnesius penki aukšti Kinijos pareigūnai skirtingu laiku patikino, jog Maskva iš anksto neinformavo Pekino apie planus pradėti plataus masto karą Ukrainoje, todėl Kinija neįvertino galimų puolimo veiksmų apimties.
Patvirtindami Pekino neinformuotumą šiuo klausimu „Financial Times“ šaltiniai pateikė tą faktą, kad buvęs Kinijos užsienio reikalų viceministras ir pagrindinis ministerijos ekspertas Rusijos klausimais Le Yuchengas, kuris laikytas labiausiai tikėtinu kandidatu vadovauti Užsienio reikalų ministerijai, buvo pažemintas pareigose – dabar jis yra Valstybinės radijo ir televizijos valdybos vadovo pavaduotojas.
„Jį pažemino dviem rangais“, – teigė šaltinis, pabrėžęs, jog Le Yuchengą pripažino atsakingu už kinų žvalgybos nesėkmę renkant duomenis apie Rusijos puolimą Ukrainoje.
Pernai gruodžio 21 d. Pekine apsilankė Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, kuris, remiantis oficialiais pranešimais, su Xi Jinpingu, be kita ko, aptarė „konfliktą Ukrainoje“ ir perdavė V.Putino kreipimąsi. Po kelių dienų įvyko Rusijos ir Kinijos prezidentu derybos vaizdo ryšiu.
„Nusiteikę stiprinti Rusijos ir Kinijos ginkluotųjų pajėgų sąveiką“, – prieš prasidedant pokalbiui pareiškė V.Putinas.
