„Tarp karo rūko ir tamsos, kurią matėme per šį karą Ukrainoje, atsirado šviesa“, – Londone naujienų agentūrai AFP teigė JAV įsikūrusios NVO vykdomojo direktoriaus pareigas einanti Tirana Hassan.
„Tokia buvo tarptautinė reakcija ir įsipareigojimas siekti tarptautinio teisingumo“, – sakė ji, kai HRW paskelbė savo metinę ataskaitą apie žmogaus teises visame pasaulyje.
„Tai iš tikrųjų yra vilties akimirka“, – pridūrė T. Hassan.
Savo ataskaitoje HRW paragino vyriausybes „pakartoti geriausius tarptautinio atsako Ukrainoje pavyzdžius“ ir „stiprinti politinę valią sprendžiant kitas krizes“.
Praėjusių metų vasarį prasidės karui, milijonai Ukrainos civilių gyventojų pasitraukė iš šalies ir rado prieglobstį įvairiose Europos šalyse.
Ataskaitoje nurodo, kad iki rugsėjo „daugiau kaip 4 mln. pabėgėlių iš Ukrainos – maždaug 90 proc. jų yra moterys ir vaikai“ – persikėlė į Europos Sąjungos šalis.
Dvigubi standartai
„Europos valstybės susivienijo, kad iš tikrųjų priglaustų pabėgėlius“, – sakė T. Hassan.
Tačiau Jungtinė Karalystė išlaikė vizų apribojimus ukrainiečiams.
Šiuo metu galimus karo nusikaltimus Ukrainoje tiria tiek Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, tiek Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Hagoje.
„Dar niekada per visą reagavimo į konfliktus istoriją nebuvo tokio koordinuoto tarptautinio atsako, kai turime visą tarptautinės bendruomenės arsenalą žmogaus teisėms apsaugoti ir atskaitomybei užtikrinti“, – teigė HRW.
Be to, organizacija taip pat nurodė, kad šis atsakas „parodė daugumos ES šalių dvigubus standartus“, „kai jos nuolat elgiasi su prieglobsčio prašančiais asmenimis iš Sirijos, Afganistano, Palestinos teritorijos, Somalio“.
Ataskaitoje priduriama, kad dvejus metus trukęs žiaurus konfliktas Tigrėjaus regione Etiopijoje, antroje pagal dydį Afrikos šalyje, sulaukė „tik menkos dalies pasaulinio dėmesio“.
„Labai svarbu, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau reikalautų atsakomybės tokiose vietose kaip Etiopija“, – teigė T. Hassan, pavadinusi padėtį šioje šalyje „viena didžiausių humanitarinių krizių pasaulyje“, nuo jos kenčia daugiau kaip 22 mln. žmonių.
HRW perspėjo, kad tarptautinė parama Ukrainai nereiškia „greito konflikto sprendimo“.
Organizacija paskatino vyriausybes „apmąstyti“, kas būtų nutikę, jei jos būtų dėjusios „bendras pastangas“ pareikalauti iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsakomybės dėl karinės intervencijos Sirijoje ir Ukrainoje ir jo vykdomų represijų prieš žmogaus teises šalyje.
Ataskaitoje teigiama, kad per dabartinius karo veiksmus „Rusijos ginkluotosios pajėgos padarė daugybę tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, įskaitant masinius ir nesąlygiškus bombardavimus“.
Okupuotose teritorijose „Rusija arba su Rusija susijusios pajėgos vykdė akivaizdžius karo nusikaltimus, įskaitant kankinimus, egzekucijas, seksualinę prievartą ir priverstinius žmonių išvežimus“.
Ataskaitoje priduriama, kad tam tikrus pažeidimus padarė ir Ukrainos, ir Rusijos ginkluotosios pajėgos.
HRW teigė, kad abi pusės „kartais naudojo mokykla kariniams tikslams, todėl jas užpuldavo priešiškos pajėgos“ ir „naudodavo kasetinius šaudmenys“.
„Su karo belaisviais abiejose pusėse buvo žiauriai elgiamasi, jie buvo kankinami, o kai kuriais atvejais jiems buvo įvykdyta mirties bausmė“, – pridūrė nevyriausybinė organizacija.
HRW pažymėjo, kad abi pusės „taip pat skelbė pagrobtų karo belaisvių vaizdus ir informacija apie juos, taip sukeldamos visuomenės smalsumą ir taip pažeisdamos Ženevos konvencijas“.
