Kodėl praeities ginklais laikyti tankai grįžo į madą ir kuo jie dabar ypač svarbūs Ukrainai

XXI a. pradžioje karo planuotojai svarstė neįsivaizduojamą dalyką – ar tankai jau tampa atgyvena. Ateities ginklais buvo laikomi bepiločiai orlaiviai, kibernetinis karas ir kitos naujos technologijos. Dar 2020 m. kai kurie gynybos vadovai Jungtinėje Karalystėje manė, kad šalis turėtų apskritai nebenaudoti tankų.

Ukrainoje sunaikinti Rusijos tankai.<br>Reuters/Scanpix nuotr. 
Ukrainoje sunaikinti Rusijos tankai.<br>Reuters/Scanpix nuotr. 
JAV gaminami tankai „M1 Abrams“. <br>Reuters/Scanpix nuotr.
JAV gaminami tankai „M1 Abrams“. <br>Reuters/Scanpix nuotr.
O. Scholzas prie vokiško tanko „Leopard 2“.<br>AFP/Scanpix nuotr.
O. Scholzas prie vokiško tanko „Leopard 2“.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 19, 2023, 8:49 PM

Tačiau prasidėjus 2023 m. ir Ukrainai rengiantis lemiamam pavasario kontrpuolimui prieš Rusiją, kuris gali būti lemiamas kovoje dėl išlikimo, Kijevas vėl rengiasi atsigręžti į tradicinę XX a. sausumos kariuomenės įrangą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadai kitam karo etapui nori turėti šimtus vakarietiškų tankų, kad galėtų pasipriešinti Maskvos pajėgoms ir pralaužti tranšėjų linijas tokiose vietovėse kaip Luhanskas ir Zaporožės regionas.

Po kelis mėnesius trukusio vilkinimo NATO sąjungininkės pradeda suvokti šios strategijos logiką: JAV, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė pastarosiomis savaitėmis pirmą kartą pažadėjo Ukrainai šarvuotos technikos.

Tai priminimas, kad nepaisant visų pažangiųjų šiuolaikinio karo technologijų, jėga ant žemės vis dar išlieka itin svarbi.

Pirmadienį kalbėdamas Jungtinės Karalystės bendruomenių rūmuose aukšto rango konservatorių parlamento narys Bernardas Jenkinas sakė, kad karas Ukrainoje demaskavo „madingus komentatorius, smerkiančius idėją, kad šiuolaikiniai tankai yra naudingi šiuolaikiniame kare“.

Ukraina parodė, kad šarvuočiai yra svarbūs“, – pritarė JK gynybos sekretorius Benas Wallace'as.

Kijevas teigia, kad saujelė Vakarų sąjungininkų iki šiol skirtų šarvuotų transporto priemonių turi būti tik pradžia, ir siekia įsigyti 200–300 tankų, 600 pėstininkų šarvuočių, taip pat 500 haubicų.

„Turime perimti iniciatyvą, – sakė buvęs Ukrainos gynybos ministras ir Atlanto tarybos analitinio centro darbuotojas Andrijus Zagorodniukas. – Parama ginklais suteiks mums tokią galimybę.“

Šiuolaikinis karas

Ukrainos kariuomenė naudoja sovietinių laikų tankus, kuriuos padovanojo sąjungininkai iš Rytų Europos arba tuos, kurie buvo perimti iš Rusijos okupantų. Tačiau vakarietiški modeliai, kurių trokšta Kijevas, suteiktų galimybę iš esmės pakeisti pajėgumus prieš galimą karo veiksmų eskalavimą pavasarį.

„Puolimo kare svarbiausia yra mobilumas“, – sakė diplomatas iš vienos ES šalies, svarstančios galimybę padovanoti keletą modernių kovinių tankų.

„Jei Ukraina turi kokių nors galimybių pereiti į puolimą, jiems reikia mobilumo su sunkiąja ginkluote – neužtenka turėti tik karinės klasės „Land Rover“ ar šarvuotų patrulinių mašinų. Jiems reikia kažko, kas iš tikrųjų galėtų sunaikinti rusų tankus per atstumą“, – pridūrė jis.

Ekspertai teigia, kad dėl itin plokščios Ukrainos teritorijos ji yra ideali vieta žeme važiuojantiems tankams, o Kijevui tankų reikia, kad galėtų atkovoti Rusijos įtvirtintas pozicijas svarbiausiuose miestuose palei fronto liniją.

„Ukrainai bus sunku surengti antrą kontrpuolimą be didesnių pajėgų“, – sakė Jungtinės Karalystės Voriko universiteto karo studijų profesorius Anthony Kingas.

Ukrainos pareigūnai baiminasi, kad JAV pagamintos daugkartinio paleidimo raketų sistemos HIMARS, kurios praėjusį rudenį per kontrpuolimo operacijas nuniokojo Rusijos pajėgas, šį kartą bus ne tokios veiksmingos, nes priešas, norėdamas išvengti smūgių, pasistūmėjo toliau, todėl tankų prireiks labiau nei anksčiau.

A.Kingas taip pat įspėjo, kad šiais metais gali pradėti strigti pasaulinis HIMARS tiekimo mastas.

„Iš visko sprendžiant, jie nebeturės tokio kiekio tolimojo nuotolio tiksliosios artilerijos, – sakė A.Kingas. – Taigi, norint kompensuoti šį skirtumą, reikia didesnių artimųjų pajėgų, t. y. tankų ir kovos mašinų.“

Tankų reikia kuo skubiau

NATO sąjungininkių derybos įsibėgėja po to, kai Prancūzija paskelbė, kad po dviejų mėnesių padovanos Kijevui lengvuosius kovinius tankus AMX-10 RC. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė savaitgalį patvirtino planus siųsti Ukrainai šioje šalyje pagamintus tankus „Challenger 2“.

Tikėtina, kad Vakarų šalių vyriausybės gali pateikti ir daugiau įsipareigojimų iki šį penktadienį JAV karinėje Ramšteino bazėje pietvakarių Vokietijoje vyksiančio sąjungininkų šalių gynybos ministrų susitikimo.

ES valstybės narės iš Baltijos ir Vidurio Europos regionų tikisi, kad atskiri įsipareigojimai padarys spaudimą Vokietijai, kad ši leistų kitoms šalims eksportuoti Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard 2“ į Ukrainą.

„Ukrainiečiai neketina itin nerimauti dėl to, iš kur jie [tankai] atkeliauja, jei tik jų bus pakankamas kiekis“, – sakė vienas Vakarų pareigūnas.

Nepaisant to, Ukrainos pareigūnai gerai žino, kad modeliai, kuriuos jie gali gauti iš Vakarų, labai skiriasi.

JAV gaminami „M1 Abrams“ tankai turi didelį šaudymo nuotolį, tačiau karo nualintai Ukrainai kyla sunkumų dėl degalų papildymo, nes jų dideli dujų turbininiai varikliai sunaudoja daug žibalo.

Ir nors Didžiosios Britanijos „Challenger 2“ modelis gerokai pastiprintu Ukrainos pajėgas, kurios šiuo metu naudoja sovietinių laikų tankus, jie negali konkuruoti su vokiškais „Leopard 2“, kurie judėdami gali pataikyti į šaldytuvo dydžio taikinį 3 kilometrų atstumu. Be to, jie varomi dyzelinu, kurio gauti yra žymiai lengviau nei žibalo.

Vokietijos pareigūnai teigia, kad galutinis sprendimas dėl tankų „Leopard 2“ siuntimo labai priklausys nuo to, ką nuspręs daryti JAV, ir tvirtina, kad sąjungininkams reikia tinkamo plano, kaip apmokyti Ukrainos pajėgas juos eksploatuoti ir prižiūrėti. Tai padaryti būtų lengviau, jei dalyvautų kelios šalys.

Lenkija ir Suomija išreiškė norą siųsti „Leopard 2“ tankus, tačiau turi laukti Vokietijos sutikimo. Helsinkis praėjusią savaitę leido suprasti, kad galėtų atsiųsti nedidelį kiekį, jei kitos šalys sutiktų laikytis kolektyvinio požiūrio.

Pasak dviejų kitų ES šalių diplomatų, Berlynas taip pat gali padovanoti keletą senesnių „Leopard 1“ tankų, kurie pirmą kartą buvo pradėti naudoti 1965 m., bet šiuo metu yra sandėliuojami.

Visos šalys planuoja tankus pristatyti palaipsniui, kad būtų išspręstas poreikis apmokyti Ukrainos pajėgas jais naudotis ir sukurti techninei priežiūrai reikalingas tiekimo grandines.

Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo patarėjas Jurijus Sakas teigė, kad Ukrainos kariai galėtų būti pasirengę eksploatuoti vakarietiškus tankus „ne po kelių mėnesių, o po kelių savaičių“, ir paragino sąjungininkus nedelsiant pradėti mokyti Ukrainos karius naudotis įvairia galima nauja įranga.

„Kuo greičiau pradėsime mokymus, tuo daugiau laiko sutaupysime – nes kaip iki šiol, anksčiau ar vėliau bet kokio tipo ginkluotę, kurios prašėme, gaudavome“, – sakė jis.

Parengta pagal „Politico“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.