Daugiau kaip 1,1 mln. žmonių ketvirtadienį išėjo į gatves protestuoti prieš prezidento Emmanuelio Macrono planą pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų, rodo Vidaus reikalų ministerijos skaičiai. Visoje šalyje vykusių demonstracijų dalyvių skaičius buvo netikėtai didelis.
Tuo metu profesinės sąjungos teigė, kad visoje Prancūzijoje protestavo daugiau nei du milijonai žmonių. Demonstracijos vyko taikiai, tik Paryžiaus centre įvyko smurtavusių demonstrantų ir policijos susirėmimų.
Vyriausybės atstovas Olivier Veranas, kuris kiek daugiau nei prieš savaitę sakė, kad nesitiki „masinės mobilizacijos“, penktadienį pripažino, kad žmonės dalyvavo labai aktyviai. „Mes tai gerbiame“, – sakė jis.
Net E. Macronas, kuris ketvirtadienį Ispanijoje dalyvavo viršūnių susitikime, jautė pareigą nepaisyti įprastos praktikos lankantis užsienyje vengti vidaus politikos klausimų.
Reforma buvo „demokratiškai pasiūlyta ir patvirtinta“ ir, „visų svarbiausia, yra sąžininga ir atsakinga“, pabrėžė prezidentas, pateikdamas ilgą atsakymą į Barselonoje užduotą žurnalisto klausimą.
O. Veranas penktadienį tvirtino, kad „ši reforma būtina ir privalo būti įvykdyta“, bet taip pat užsiminė apie galimybę pakoreguoti pradinį vyriausybės pasiūlymą, prasidedant atitinkamoms procedūroms parlamente.
E. Macrono partija neturi daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje, o konservatyviųjų respublikonų parama, kurios tikėtasi, neatrodo užtikrinta.
„Negaliu pasakyti, kad parlamentas įteiks mums tuščią čekį“, – sakė biudžeto ministras Gabrielis Attalis.
Galima „tolesnė pažanga“ dėl šio įstatymo projekto, bet 64 metų pensinis amžius nesikeis, pridūrė jis.
„Negalime apsimesti, kad nebuvo minių gatvėse“, – pripažino E. Macrono partijos „Renesansas“ (RE) viceprezidentas Sylvainas Maillard'as.
Tačiau jis pridūrė: „Mums reikia tai užbaigti.“
„Mes tęsime“
Ketvirtadienio sėkmės paskatintos prancūzų profesinės sąjungos puoselėja kitokius planus.
Jos jau organizuoja kitą protesto akciją sausio 31 dieną ir tikisi, kad tolesnis masinis susitelkimas ir dideli streikai privers vyriausybę nusileisti.
„Mes tęsime, kol šis reformų planas bus atšauktas“, – sakė įtakingos kraštutinių kairiųjų profesinės sąjungos „CGT Education“ generalinė sekretorė Marie Buisson. Ji paragino imtis „didžiulių ir stiprių streiko veiksmų“.
Nuosaikios profesinės sąjungos CFDT vadovas Yvanas Ricordeau sakė, kad „kol reformos planai bus grindžiami pensinio amžiaus didinimu, [profesinės] sąjungos mobilizuosis“.
Profesinės sąjungos taip pat planuoja spausti vyriausybę mažesniais, bet dažnais protestais, taip pat ir sausio 23 dieną, kai reformų planas bus pateiktas ministrų kabinetui tvirtinti.
Pasak M. Buisson, kita didelių protestų diena bus dar įspūdingesnė už šį ketvirtadienį, kai streikavo 40 proc. mokytojų, 45 proc. geležinkelininkų, pusė valstybinės dujų ir elektros tiekėjos EDF ir dauguma energijos milžinės „TotalEnergies“ darbuotojų.
Šis judėjimas jau pranoko 2019 metų protestus prieš ankstesnę pensijų reformą, kai policija skelbė, kad demonstracijose visoje šalyje dalyvavo 806 tūkst. žmonių, o profesinės sąjungos – kad 1,5 milijono.
„Mums nepavyko įtikinti žmonių, kad ši reforma svarbi“, – sakė buvęs E. Macrono partijos vyriausiasis drausmintojas Gilles'is Le Gendre'as.
Premjerė Elisabeth Borne, kurios politinė ateitis, pasak analitikų, yra glaudžiai susijusi su pensijų planu, jau pasiuntė svarbius ministrus ieškoti paramos per viešus renginius, įskaitant tiesiogiai transliuojamus televizinius debatus.
G. Attalis sakė, kad vyriausybė taip pat siekia tolesnio dialogo su profesinėmis sąjungomis, nors jokio formalaus pagrindo tolesnėms deryboms kol kas nėra.
