„Padarėme viską, kad įvykdytume trečiąjį mandatą“, – sakė partijos lyderė Kornelija Ninova ir pridūrė, kad nors derybose su kitomis partijomis ir buvo nustatyti aiškūs nacionaliniai prioritetai, „neužteko valios suformuoti veikiančią vyriausybę“.
Tai buvo trečioji ir paskutinė galimybė sudaryti ministrų kabinetą šiame parlamente. Dabar skurdžiausios Europos Sąjungos narės laukia dar vieni rinkimai.
Prieš socialistų bandymą suformuoti koaliciją dvi stipriausios Bulgarijos parlamento frakcijos – centro dešinės partija GERB ir reformų šalininkų partija „Tęsiame pokyčius“ (PP) – bandė rasti pakankamai paramos, kad galėtų vadovauti savo vyriausybėms, tačiau joms nepavyko to padaryti.
Prezidentas Rumenas Radevas dabar paleis parlamentą, paskirs laikinąją vyriausybę ir paskelbs naujus rinkimus, kurie greičiausiai įvyks balandžio mėnesį.
Analitikai prognozuoja, kad naujas balsavimas gali lemti panašų parlamento susiskaldymą ir kad tęsis politinis susipriešinimas, apėmęs šalį nuo 2020-ųjų, kai tūkstančiai bulgarų dalyvavo visoje šalyje vykusiuose mitinguose, reikalaudami teismų reformų ir veiksmingų kovos su korupcija veiksmų.
Ši krizė prisideda prie šalies ekonominių bėdų; Bulgarijai gali tekti atidėti planus metų gale prisijungti prie euro zonos ir ji rizikuoja laiku negauti milijardų eurų ES lėšų.
