Lemtingu tada tapo kovo 9-osios mūšis, per kurį buvo sunaikinta Rusijos tankų grupuotė, o Brovarus gynusių tankistų vadas Romanas Darmograjus pelnė Ukrainos didvyrio apdovanojimą.
Minėtų karo pradžios mūšių nepamirštantys Brovarų gyventojų praėjusį trečiadienį išgirdę sprogimą pagalvojo, kad juos vėl atakuoja okupantai. Taip teigė ne vienas asmuo, užkalbintas prie darželio, į kurį atsitrenkęs ir sprogo sraigtasparnis.
81 metų Oksana Gričiuk papasakojo, jog tragedijos momentu stovėjo prie virtuvės lango priešais mokyklą esančiame name ir laukė, kol užvirs arbatinukas. Pasigirdus sprogimui ir plykstelėjus milžiniškai liepsnai moteris išsigando, kad miestą bombarduoja rusąi ir puolė į vonią slėptis.
64 metų Nataša Sokolova, gyvenanti už darželio stovinčio namo devintajame aukšte papasakojo, jog jos laiptinės kaimynas viską matė, nes tuo metu rūkė balkone. Vyriškis esą matė, kaip iš dangaus krenta kažkas balto ir pagalvojo, jog tai didelis rusų dronas.
Tačiau rūkui prasisklaidžius paaiškėjo, jog prie laiptinės įėjimo guli dalis sraigtasparnio kabinos ir trys lavonai, o atlėkusios skeveldros sudarkė dvi kaimynų mašinas.
„Tie kūnai greičiausiai tikriausiai buvo lakūnų, jie čia prabuvo pusę dienos, tol, kol ekspertai viską tyrė, bet mes, namo gyventojai, viską matėmė tik pro langus, nes kariškiai užtvėrė laiptines ir tuo metu nieko neišleido iš namo“, – pasakojo N.Sokolova.
Įvykio vietoje sutiktas verslininkas Olegas Nikitenka su žmona Alina papasakojo, jog gyvena porą kilometrų tolėliau privačiame name ir ryte atkreipė dėmesį į ratus ore žemai sukančio sraigtasparnio garsą, nors orlaivio per rūką ir neįžiūrėjo. Išgirdę tarsi sprogimo garsą puolė skaityti žinias socialiniuose tinkluose, o paskui atskubėjo prie darželio. Čia jau buvo suvažiavusios gaisrinės bei policijos mašinos, o kariškiai skubėjo aptverti teritoriją ir nieko neprileido artyn.
„Sklinda įvairios kalbos, bet aš manau, kad avarija įvyko dėl techninio gedimo, pilotas turbūt ieškojo kur galėtų saugiai nusileisti tarp daugiaaukščių namų ir per rūką nepastebėjo dviaukščio vaikų darželio, šį kliudė ir sprogo“, – kalbėjo O.Nikitenka.
Nelaimė įvyko 8 val. ryte Nepriklausomybės gatvėje šalia 19-ojo namo. Šio dvylikaaukščio pašonėje stovi katalikiška bažnyčia bei kitas 12 aukštų namas. O greta pastarojo iš abiejų pusių yra du žemi dviaukščiai vaikų darželiai, kuriuos supa kiti daugiaaukščiai.
Sraigtasparnis kliudė tą vaikų darželį, netoli kurio yra 10-oji vidurinė mokykla. Jei orlaivis būtų kritęs kiek vėliau, aukų būtų buvę neabejotinai daugiau, nes pamokos prasideda 8 val. 30 min., o moksleiviai į mokyklą eina pro minėtą darželį.
Darželis kaip visada atsidarė 8 val., o kai po kelių minučių į jį atsitrenkė ir sprogo sraigtasparnis, viduje vaikų dar buvo nedaug. Po sprogimo kilus gaisrui prie pastato suskubo darželinukų tėvai bei aplinkinių namų gyventojai, kurie padėjo pro langus iškelti vaikus.
Liudininkai giria tris paauglius moksleivius, kurie pirmieji atbėgo prie darželio ir drąsiai puolė į vidų gelbėti mažylių.
Per sprogimą žuvo 6 metų Milana bei ją į darželį atvedusi mama Lena. Žuvo ir dvi darželio darbuotojos, trys malūnsparnio pilotai, Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis ir šeši jį lydėję pavaldiniai.
Į ligonines buvo išgabenti 25 asmenys, iš jų 11 – vaikai. Brovarų valdžia po tragedijos paskelbė trijų dienų gedulą, į tragedijos vietą gyventojai gausiai nešė gėles. Šalia buvo pridėta ir kalnai žaislų. Pagal Ukrainoje įsigaliojusį paprotį, žuvus vaikui kiti vaikai neša į nelaimės vietą bei prie kapo žaislus – tam, kad mirusiajam kitame pasaulyje tariamai būtų ne taip liūdna.
O praėjusį šeštadienį Kijeve minios žmonių su gėlėmis rankose ir ašaromis akyse ėjo atsisveikinti su ministru D.Monastyrskiu bei kartu žuvusiais šešiais Vidaus reikalų ministerijos darbuotojais.
Visi buvo pašarvoti centrinėje Kreščiatiko gatvėje esančių Ukrainiečių namų hole. Iš pradžių pagerbimui rinkosi šalies vadovai bei užsienio šalių diplomatai, o vėliau buvo įleidžiami visi norintys.
Žuvusiųjų artimieji skirtingai išgyveno gedulą. 42-ejų ministro D.Monastyrskio žmona Žana dvi viešo pagerbimo valandas prie karsto stovėjo suakmenėjusiu veidu, tarsi nejusdama palengva riedančių ašarų.
Tuo tarpu jaunutė vieno iš ministro pavaldinių žmona visą laiką tyliai raudojo klūpodama šalia karsto. Greta verkė ir daugybė kitų žmonių: tiek žuvusiųjų artimieji, tiek aukas pagerbti atėję miestiečiai.
Didžiausias emocijas sukėlė vieno iš žuvusiųjų – policijos specialaus Vidaus saugumo skyriaus vado papulkininkio Mychailo Pavluškos motinos garsi rauda. Pasibaigus atsisveikinimo ceremonijai ir prieš išnešant karstus į katafalkus moteris taip graudžiai ėmė prašyti Dievo prikelti jos sūnų mainais pasiimant ją pas save, jog ašarų nebesulaikė dauguma salėje buvusių žmonių.
Su policijos palyda septyniems katafalkams Kreščatiko gatvė lėtai riedant į kapines, Kijevą vėl apgaubė rūkas ir viršutinių namų aukštų nebesimatė.
