Antradienį Ankara atidėjo derybas dėl stojimo į NATO su Švedija ir Suomija. Tai įvyko po to, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasmerkė Stokholmą už tai, kad šis savaitgalį leido rengti protestus, per kuriuos prie Turkijos ambasados Švedijoje buvo sudegintas Koranas.
Tačiau Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto per spaudos konferenciją Latvijoje kartu su savo kolega Edgaru Rinkevičiumi sakė: „Tikimės, kad artėjant Vilniaus NATO viršūnių susitikimui Suomijos ir Švedijos [paraiškų] ratifikavimas gali būti tęsiamas“.
P. Haavisto pripažino, kad dėl protestų ratifikavimas atsilieka nuo grafiko, tačiau teigė, kad jo šalis „šiuo klausimu labai glaudžiai bendradarbiauja su Švedija“.
„Kalbant apie Turkiją, šiuo metu neturime tvarkaraščio“, – sakė jis ir pridūrė, kad Turkijoje gegužės viduryje vyksiantys rinkimai „gali būti vėlavimo priežastis“.
Tačiau „po rinkimų ir prieš Vilniaus viršūnių susitikimą matome trumpą laiko tarpą, per kurį tikimės, kad ratifikavimo procesas galėtų būti tęsiamas“, – teigė P. Haavisto.
Bendras narystės paraiškas turi ratifikuoti visos 30 NATO narių, o tai jau padarė visos, išskyrus Vengriją ir Turkiją. Vengrija pareiškė, kad planuoja tai padaryti vasario mėnesį.
Tačiau R. T. Erdoganas prieš artėjančius prezidento rinkimus, kuriuose jis bando sustiprinti savo nacionalistinę rinkėjų bazę, laikosi užsispyrusios pozicijos.
Patvirtino karinio pobūdžio pardavimą Turkijai
Suomijos gynybos ministerija trečiadienį pranešė, kad šalis išdavė pirmąją nuo 2019 metų komercinę medžiagos karinėms reikmėms eksporto į Turkiją licenciją – tai vienas pagrindinių Ankaros reikalavimų, kad būtų pritarta Helsinkio kandidatūrai į NATO.
Ministerijos specialioji patarėja Riikka Pitkanen naujienų agentūrai AFP sakė, kad eksporto licencija susijusi su plienu, kuris bus naudojamas ginkluotei gaminti.
Suomijos tankai
Birželio pabaigoje Ankara pasirašė memorandumą su Suomija ir Švedija. Tačiau Turkija teigia, kad jos reikalavimai dėl Turkijos piliečių, kuriuos ji nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „terorizmą“, išdavimo lieka neįvykdyti.
Skirtingai nei Švedijos atveju, Turkija nurodė, kad iš esmės neprieštarauja Suomijos stojimui į NATO.
Nors Suomija anksčiau atsisakė spekuliuoti, ar prisijungtų prie Aljanso be Švedijos, antradienį ji užsiminė, kad galėtų eiti link šio tikslo viena, jei „įvyktų kas nors, kas ilgainiui neleistų Švedijai prisijungti“.
P. Haavisto, paklaustas apie Suomijos vaidmenį tiekiant Ukrainai tankus „Leopard“, atsakė, kad „esame pasirengę dalyvauti vienu ar kitu būdu“, jei Europos šalys parengs bendrą paketą.
Suomija nurodė, kad dėl 1 300 km ilgio sienos su Rusija gali nesiųsti per daug iš savo daugiau kaip 200 tankų „Leopard“.
Helsinkis gali prisidėti prie „vairuotojų mokymo ir techninės priežiūros“, sakė P. Haavisto.
„Svarstysime, koks būdas mums geriausias“, – pridūrė jis.
