Pasak jo, Vakarai jau dešimtmečius naudoja „diplomatinį dviprasmiškumą NATO ir Ukrainos klausimu – ir tai baigėsi visiška katastrofa“.
„Jau daugelį metų ukrainiečiams sakome, kad NATO vykdome atvirų durų politiką, kad jie turi teisę „pasirinkti savo likimą“ ir kad Rusija neturėtų turėti veto teisės“, – rašė jis „The Washington Post“.
„Iš principo – taip, praktiškai – ne. Tokia buvo žinia“, – apibendrino britas.
Grasinimais susidoroti V. Putinas švaistosi į visas puses: prieš karą pareiškė paleisiantis raketą į B. Johnsoną
B. Johnsonas pažymėjo, kad visą šį laiką NATO narės Maskvai leido suprasti, kad Ukraina niekada neprisijungs prie aljanso, nes per daug NATO narių pačios pasinaudos savo veto teise.
„Rezultatas – baisiausias karas Europoje per pastaruosius 80 metų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sugriovė daugybę gyvenimų, namų, vilčių ir svajonių“, – rašė jis.
Pasak B. Johnsono, V. Putinas pradėjo plataus masto karą, nes NATO nelabai rimtai žiūrėjo į Ukrainos gynybą.
Po 2014 Rusijos agresijos veiksmų sukurtą „Normandijos Formatą“ buvęs premjeras pavadino tragikomišku: „Rusija ir Ukraina buvo traktuojamos kaip vienodai kaltos, nors akivaizdu, kad Rusija buvo agresorė, o Ukraina – auka.“
Susiję straipsniai
„V. Putinas įsiveržė ne todėl, kad manė, jog Ukraina ketina prisijungti prie NATO. Jis visada žinojo, kad tai mažai tikėtina. Jis užpuolė Ukrainą, nes manė – ir turėjo daugybę įrodymų – kad mes nesame rimtai nusiteikę ginti Ukrainą“, – rašė jis.
B. Johnsono nuomone, jei NATO būtų buvusi pakankamai drąsi ir nuosekli, kad įtrauktų Ukrainą į aljansą, ir jei būtų iš tikrųjų turėjusi omenyje tai, ką sakė, šios visiškos katastrofos būtų buvę galima išvengti.