Pasak jo, Vakarai jau dešimtmečius naudoja „diplomatinį dviprasmiškumą NATO ir Ukrainos klausimu – ir tai baigėsi visiška katastrofa“.
„Jau daugelį metų ukrainiečiams sakome, kad NATO vykdome atvirų durų politiką, kad jie turi teisę „pasirinkti savo likimą“ ir kad Rusija neturėtų turėti veto teisės“, – rašė jis „The Washington Post“.
„Iš principo – taip, praktiškai – ne. Tokia buvo žinia“, – apibendrino britas.
B. Johnsonas pažymėjo, kad visą šį laiką NATO narės Maskvai leido suprasti, kad Ukraina niekada neprisijungs prie aljanso, nes per daug NATO narių pačios pasinaudos savo veto teise.
„Rezultatas – baisiausias karas Europoje per pastaruosius 80 metų. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sugriovė daugybę gyvenimų, namų, vilčių ir svajonių“, – rašė jis.
Pasak B. Johnsono, V. Putinas pradėjo plataus masto karą, nes NATO nelabai rimtai žiūrėjo į Ukrainos gynybą.
Po 2014 Rusijos agresijos veiksmų sukurtą „Normandijos Formatą“ buvęs premjeras pavadino tragikomišku: „Rusija ir Ukraina buvo traktuojamos kaip vienodai kaltos, nors akivaizdu, kad Rusija buvo agresorė, o Ukraina – auka.“
„V. Putinas įsiveržė ne todėl, kad manė, jog Ukraina ketina prisijungti prie NATO. Jis visada žinojo, kad tai mažai tikėtina. Jis užpuolė Ukrainą, nes manė – ir turėjo daugybę įrodymų – kad mes nesame rimtai nusiteikę ginti Ukrainą“, – rašė jis.
B. Johnsono nuomone, jei NATO būtų buvusi pakankamai drąsi ir nuosekli, kad įtrauktų Ukrainą į aljansą, ir jei būtų iš tikrųjų turėjusi omenyje tai, ką sakė, šios visiškos katastrofos būtų buvę galima išvengti.
