„Švedija, nesistenkite veltui. Kol leisite deginti ir plėšyti mano šventąją knygą – Koraną, mes nepritarsime jūsų stojimui į NATO“, – sakė R.T.Erdoganas, turėdamas omenyje neseniai sostinėje Stokholme sudegintą Koraną.
„Atidžiai sekame įvykius, susijusius su NATO plėtros procesu. Mūsų požiūris į Suomiją yra teigiamas, bet ne į Švediją“, – sakė jis, duodamas suprasti, kad yra pasirengęs remti Suomijos kandidatūrą į NATO atskirai nuo Švedijos.
Jo komentarai nuskambėjo po to, kai praėjusią savaitę danų ir švedų ekstremistas Rasmusas Paludanas du kartus sudegino Korano kopijas – iš pradžių prie Turkijos ambasados Stokholme, o vėliau prie mečetės Danijoje. R.Paludanas taip pat sakė, kad degins šventąją musulmonų knygą kiekvieną penktadienį, kol Švedija bus priimta į NATO aljansą.
Susiję straipsniai
Švedija ir Suomija praėjusių metų gegužę pateikė oficialią paraišką įstoti į NATO – šį sprendimą paskatino 2022 m. vasario 24 d. prasidėjęs Rusijos karas Ukrainoje.
Pagal pernai birželį Turkijos, Švedijos ir Suomijos pasirašytą memorandumą abi Šiaurės šalys įsipareigojo imtis priemonių prieš kurdų PKK kovotojus, kad įgytų narystę NATO aljanse.
Susitarime Švedija ir Suomija susitarė neteikti paramos tokioms grupuotėms kaip PKK, ir, be kitų veiksmų, įtariamuosius terorizmu išduoti Turkijai.
PKK, Ankaros ir jos Vakarų sąjungininkių įtraukta į teroristinių organizacijų sąrašą, nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio tęsia kruviną sukilimą už kurdų savivaldą pietryčių Turkijoje.
Kad į aljansą būtų priimtos naujos narės, būtinas vienbalsis visų NATO narių, įskaitant Turkiją, kuri yra jo narė daugiau kaip 70 metų, sutikimas.