Žemės drebėjimas Sirijoje: Alepas – tarp labiausiai nuniokotų šalies vietovių, daugelis žmonių įstrigę po griuvėsiais

Karo nuniokotas Sirijos Alepo miestas yra viena iš teritorijų, nukentėjusių nuo pražūtingo žemės drebėjimo, kuris taip pat nuniokojo dalį pietų Turkijos.

Karo nuniokotas Sirijos Alepo miestas yra viena iš teritorijų, nukentėjusių nuo pražūtingo žemės drebėjimo, kuris taip pat nuniokojo dalį pietų Turkijos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karo nuniokotas Sirijos Alepo miestas yra viena iš teritorijų, nukentėjusių nuo pražūtingo žemės drebėjimo, kuris taip pat nuniokojo dalį pietų Turkijos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karo nuniokotas Sirijos Alepo miestas yra viena iš teritorijų, nukentėjusių nuo pražūtingo žemės drebėjimo, kuris taip pat nuniokojo dalį pietų Turkijos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karo nuniokotas Sirijos Alepo miestas yra viena iš teritorijų, nukentėjusių nuo pražūtingo žemės drebėjimo, kuris taip pat nuniokojo dalį pietų Turkijos.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 8, 2023, 6:12 AM

Iki šiol pranešta apie daugiau kaip 1 400 žmonių, žuvusių po žemės drebėjimo Sirijos šiaurėje.

Gelbėtojų komandos sakė, kad daug pastatų apgadinta arba sugriauta, o žmonės įstrigę po griuvėsiais.

Šiame regione gyvena milijonai pabėgėlių, kurie dėl pilietinio karo buvo priversti palikti savo namus.

Šiaurės Sirijos kontrolę dalijasi vyriausybė, kurdų vadovaujamos pajėgos ir kitos sukilėlių grupės. Jos tebėra įsivėlusios į konfliktą.

Dar prieš žemės drebėjimą padėtis didžiojoje regiono dalyje buvo kritiška: šaltis, griūvanti infrastruktūra ir choleros protrūkis kėlė kančias daugeliui ten gyvenančių žmonių.

Atskirais Sirijos vyriausybės ir sukilėlių kontroliuojamose teritorijose veikiančios gelbėtojų grupės „Baltieji šalmai“ duomenimis, po žemės drebėjimo regione iki šiol žuvo daugiau kaip 1 400 žmonių.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše, kurį patikrino BBC, matyti, kaip Alepe vienas pastatas subyra į žemę, o aplinkiniai skuba į saugią vietą.

7,8 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko 04.17 val. vietos laiku (01.17 val. GMT) 17,9 km gylyje netoli Turkijos miesto Gaziantepo. Po dvylikos valandų už 130 km į šiaurę įvyko antras beveik tokio pat stiprumo drebėjimas.

Kai kurie Alepo gyventojai agentūrai „Reuters“ sakė, kad neturi kur eiti, nes jų namai sugriauti arba jie bijo tolesnių drebėjimų.

„Baltųjų šalmų“ atstovas spaudai apibūdino šiaurės vakarų Siriją kaip nelaimės zoną ir sakė, kad šeimos tebėra įstrigusios po griuvėsiais.

Vienas Jindireso miesto gyventojas sakė, kad per žemės drebėjimą neteko 12 savo šeimos narių. Kitas pasakojo, kad kai kurie jo giminaičiai įstrigę po griuvėsiais.

„Mes girdime jų balsus, jie dar gyvi, bet nėra jokios galimybės juos ištraukti, – sakė jis. – Nėra kas juos išgelbėtų. Nėra jokios technikos.“

Vyriausybės kontroliuojamose teritorijose buvo suteiktos visos šalies gelbėjimo tarnybos, įskaitant kariuomenę ir studentus savanorius. Tačiau „BBC Monitoring“ Artimųjų Rytų specialistas Hesham Shawish'as sako, kad to nepakanka, jog būtų galima susidoroti su tokio masto griuvėsiais.

Tarptautinis gelbėjimo komitetas, labdaros organizacija, turinti daugiau kaip 1 000 darbuotojų opozicijos kontroliuojamose Sirijos teritorijose, teigė, kad jau kovojo su pirmuoju per dešimtmetį choleros protrūkiu regione ir ruošėsi artėjančioms sniego audroms, kai įvyko žemės drebėjimas.

Gelbėjimo darbus apsunkino šaltis ir liūtys.

Šios organizacijos Artimųjų Rytų paramos direktorius Markas Kaye apibūdino padėtį kaip milžinišką krizę ir teigė, kad su didžiuliais regiono plotais nebuvo galima susisiekti, nes buvo pažeisti ryšių tinklai.

Taip pat gali prireikti laiko, kol atvyks tarptautinė pagalba. Šiaurės vakarų Sirija tapo viena iš sunkiausiai pasiekiamų vietų, nes į opozicijos kontroliuojamas teritorijas galima gabenti išteklius tik per vieną nedidelę perėją Turkijos pasienyje.

Teigiama, kad kai kurie atokiose vietovėse gyvenantys žmonės dėl pilietinio karo gyvenamąją vietą keitė net 20 kartų.

Per konfliktą žuvo šimtai tūkstančių civilių ir kovotojų, o dėl to kilusią humanitarinę krizę pastaraisiais metais dar labiau apsunkino precedento neturintis ekonomikos nuosmukis.

Prieš žemės drebėjimą visoje Sirijoje dėl kovų jau buvo sugriauti ištisi rajonai ir gyvybiškai svarbi infrastruktūra, įskaitant ligonines.

Vyriausybė paragino suteikti tarptautinę pagalbą, ypač kreipdamasi į Jungtinių Tautų valstybes nares, Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą ir kitas humanitarines grupes.

Tačiau, kaip pranešama, ji atmetė teiginius, kad prašė Izraelio pagalbos. Abi šalys techniškai vis dar kariauja ir šiuo metu nepalaiko diplomatinių santykių.

Padėti pažadėjo dešimtys kitų valstybių, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus, Kuveitą ir Katarą. Jungtinės Tautos teigė, kad vietoje turi grupes, kurios vertina padėtį ir teikia pagalbą.

BBC vyriausiasis tarptautinis korespondentas Lyse Doucet'as sakė, kad Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas gali būti priverstas priimti pagalbą iš Vakarų šalių ir kaimyninių valstybių, kurias jis dažnai smerkia už tai, kad remia jo priešus.

Rusija, kuri jau turi karinių pajėgų Sirijoje, taip pat pažadėjo savo paramą.

Parengta pagal BBC inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.