Abiejų šalių įstojimas „sustiprins NATO kaip aljansą“, tai esą ypač svarbu Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje. Švedija ir Suomija atitinka visus stojimo į Aljansą kriterijus, apie tai NATO partnerės informavo Turkiją ir Vengriją, kalbėjo A. Baerbock.
Ankara kelis mėnesius blokuoja Švedijos pastangas tapti NATO nare. Turkijos vyriausybė reikalauja iš Stokholmo griežtesnių veiksmų prieš kurdų aktyvistus, kuriuos vadina „teroristais“. Pritarimo Švedijos jungimuisi prie NATO be Turkijos dar nėra davusi ir Vengrija.
Tai komentuodama, A. Baerbock teigė: „Abi šalys kartu pasiprašė priimamos į NATO, abi ėmėsi fundamentalių žingsnių, abi kartu turėtų tapti narėmis.
Abi Šiaurės šalys dėl Rusijos invazijos į Ukrainą pateikė paraiškas prisijungti prie Aljanso – taip sulaužydamos ilgametę savo karinio neutralumo tradiciją.
A. Baerbock Suomijos NATO paraišką pavadino „lūžio momentu“. Po 80 neutralumo metų tai esą „iš tiesų yra istorinis žingsnis“. Santykiams su Rusija prezidentaujant Vladimirui Putinui Vokietijos ministrė teigė šiuo metu perspektyvų nematanti. „Su šia Rusija artimiausioje ateityje santykių nebus“, – pažymėjo ji.
Iš Suomijos A. Baerbock vyks toliau į Švediją.
