Sąjungininkės, anot jo, turi „užtikrinti, kad Ukraina laimėtų karą ir tiekti jai reikalingų ginklų ir amunicijos“. „Jei prezidentas (Vladimiras) Putinas laimės Ukrainoje, tai bus tragedija ukrainiečiams, – kalbėjo NATO vadovas. – Tačiau tai būtų pavojinga ir mums visiems. Nes tada jam ir kitiems autoritariniams vadovams būtų pasiųsta žinutė, kad jie gali pasiekti savo tikslus, jei naudos karinę jėgą. Ir tada pasaulis bus dar pavojingesnis, o mes dar labiau pažeidžiami“.
„V. Putinas nori kitokios Europos, pabrėžė J. Stoltenbergas. – Jis nori Europos, kurioje galėtų kontroliuoti kaimynus, kurioje galėtų spręsti, ką šalys gali daryti“. Todėl sąjungininkės esą jau nuo neteisėtos Rusijos Krymo aneksijos 2014 metais remia Ukrainą.
J. Stoltenbergas prisiminė savo žodžius prieš Rusijos invaziją praėjusių metų vasario 24 dieną: „Mes žinojome, kad invazija bus. Mes turėjome labai tikslios žvalgybinės informacijos“. Todėl jis esą įspėjęs „dėl pavojingiausio momento Europos istorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo“.
O gal karas pakryps netikėta linkme, sakė J. Stoltenbergas. „Mes matėme Berlyno sienos griuvimą ir 2001 metų Rugsėjo 11-ąją“, – tęsė jis, turėdamas omenyje išpuolius JAV, po kurio NATO pirmą kartą nuo savo įkūrimo 1949 metų balandį aktyvavo Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį. Sąjungininkai, anot J. Stoltenbergo, ir toliau tikisi rasti būdų įtikinti Maskvą nusileisti. „Tačiau esant tokiam Rusijos režimo elgesiui, koks yra dabar, tam šansų nėra“, – pridūrė jis.
