Po to, kai antradienio vakarą netoli Tempės ir Larisos miestų, susidūrė keleivinis traukinys, kuriame buvo daugiau kaip 350 žmonių, ir krovininis traukinys, į gatves išėjo demonstrantai.
Sostinėje Atėnuose protestuotojai susirėmė su policija, po tragedijos atsistatydino šalies transporto ministras, o geležinkelio darbuotojų profsąjunga rengia streiką, kaltindama vyriausybę „nepagarba“ šiam sektoriui.
Dar 48 žmonės tebėra ligoninėje dėl avarijos. Pasak visuomeninio transliuotojo ERT pranešimo, šešių iš gydomų žmonių būklė dėl galvos žaizdų ir sunkių nudegimų yra kritinė.
Taip pat daugėja ir informacijos apie nelaimės aplinkybes. Pirminė avarijos versija buvo ta, kad nuo bėgių nuvažiavo keli keleivinio traukinio vagonai. Tačiau dabar jau aišku, kad katastrofiška avarija kilo dėl žmogiškosios klaidos.
Po to, kai dėl susidūrimo buvo suimtas Larisos traukinių stoties viršininkas, ketvirtadienį Graikijos valdžios institucijos paskelbė stulbinančius dispečerinės garso įrašus, kuriuose girdėti, kaip vienas iš traukinio mašinistų gauna nurodymus nepaisyti raudono šviesoforo signalo.
„Važiuokite per raudoną šviesoforo signalą iki šviesoforo įvažiavimo į Neon Poron, – girdėti stoties budėtojo žodžiai. – Vasili, ar galiu važiuoti?“ – atsako traukinio mašinistas. Traukinio budėtojas atsako: „Važiuok, važiuok“.
Antrame pokalbyje girdėti, kaip stoties viršininkas liepia darbuotojui kelis kilometrus išlaikyti traukinį tame pačiame kelyje, kaip ir priešakyje važiavusiam krovininiam traukiniui.
„Ar man dabar jį pasukti?“ – klausia darbuotojas.
„Ne, ne, nes 1564 važiuoja šiuo maršrutu“, – sako stoties viršininkas.
Stoties viršininkui pateikti kaltinimai nužudymu dėl aplaidumo. Po sulaikymo jis pirmiausiai kaltino techninį gedimą dėl susidūrimo, tačiau vėliau prisipažino „padaręs klaidą“.
Protestai Atėnuose
Ketvirtadienio vakarą prie Graikijos geležinkelių bendrovės „Hellenic Train“ centrinės būstinės Atėnuose vėl susirinko protestuotojai į studentų ir profesinių sąjungų darbuotojų surengtą demonstraciją.
Policija prie „Hellenic Train“ būstinės jau dirbo prieš atvykstant demonstrantams. Po trečiadienį vykusių neramumų, kai demonstrantai susirėmė su policija, protestas buvo taikus.
Dauguma per avariją nukentėjusių keleivių buvo jauni, ERT pranešė vietos ligoninė. Pasak priešgaisrinės tarnybos, ketvirtadienį ir penktadienį avarijos vietoje buvo tęsiamos paieškos ir gelbėjimo operacijos.
Larisos bendrojoje ligoninėje tęsiantis atpažinimo procesams, dingusiųjų artimieji vis dar laukia žinių apie savo artimuosius.
Anksčiau Graikijos žiniasklaidai kalbėjęs Dimitris Bournazis, vis dar bandantis gauti bet kokių žinių apie savo tėvą ir brolį, teigė, kad niekas jam nepateikė jokios informacijos.
D.Bournazis nurodė, kad bando susisiekti su bendrove ir išsiaiškinti, kurioje traukinio vietoje avarijos metu sėdėjo jo giminaičiai. Jis sakė, kad tris kartus skambino į „Hellenic Train“ biurą, tačiau niekas jam neatsiliepė.
„Vakar čia buvo atvykę premjeras ir sveikatos apsaugos ministras. Kodėl? Kad padarytų ką? Ko paaiškinti? Kur jie yra šiandien? – D.Bournazis sakė Graikijos transliuotojui SKAI. – Negalime dėl to kaltinti tik vieno žmogaus, nes įvyko klaida. Kur dabar yra visi kiti? Jie visi laukia rinkimų, kad galėtų kalbėti“.
ERT kalbintas keleivis Andreas Alikaniotis, kuris per susidūrimą buvo antrame vagone, apibūdino akimirkas po avarijos.
„Ką mes padarėme, tai išdaužėme stiklą, kuris jau buvo įtrūkęs, ir išmetėme bagažą už vagono ribų, kad galėtume nusileisti kur nors minkštoje vietoje“, – sakė jis ERT, pasakodamas, kaip padėjo pabėgti maždaug 10 žmonių.
„Šokome 3–4 metrus, – pridūrė jis. – Iš pradžių sunkiau sužeistieji, o paskui mes su lengvesniais sužalojimais“.
Skausmas virto pykčiu
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Graikijos keleivių saugos geležinkeliuose rodikliai yra prasti: 2018–2020 m. Graikijoje užfiksuotas didžiausias žuvusiųjų geležinkeliuose skaičius tarp 28 žemyno valstybių, teigiama Europos Sąjungos geležinkelių agentūros 2022 m. ataskaitoje.
Graikijos vyriausybė beveik prieš trejus metus turėjo įdiegti saugos sistemą, kuri turėjo užkirsti kelią tokiam traukinių susidūrimui, dėl kurio šią savaitę įvyko didžiausia geležinkelio katastrofa šalies istorijoje.
Pareigūnai ir ekspertai sutaria dėl vieno dalyko: jei šiuolaikinė saugos sistema būtų veikusi taip, kaip planuota, būtų buvę beveik neįmanoma, kad krovininis traukinys atsidurtų tame pačiame kelyje kaip ir perpildytas keleivinis traukinys.
Kyla klausimas, ar būtų nuskambėję įspėjamieji signalai ir būtų suveikę automatiniai stabdžiai šioje avarijoje? „Taip, tikrai taip“, – atsakė Josefas Doppelbaueris, Europos Sąjungos geležinkelių agentūros, kuri jau daugelį metų įspėja apie didelius Graikijos geležinkelių saugos sistemos trūkumus, vadovas.
Graikijos geležinkelių sistema nuolat priskiriama prie pavojingiausių žemyne, nepaisant to, kad per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjunga jai modernizuoti skyrė 700 mln. dolerių. Naujos saugos sistemos diegimas taip strigo, kad praėjusiais metais aukštas vyriausybės pareigūnas pasitraukė iš darbo protestuodamas prieš, jo žodžiais tariant, „nepateisinamą vėlavimą“.
Europos Sąjunga tikisi, kad jos 27 šalys narės iki dešimtmečio pabaigos įdiegs sudėtingas naujas procedūras, vadinamas Europos traukinių kontrolės sistema. Ši sistema stebi traukinius ir perima jų kontrolę, kai jie važiuoja per greitai, degant raudonam šviesoforo signalui arba atsiduria ne tame kelyje. Europos Sąjunga nori išplėsti tarpvalstybinių kelionių traukiniais skaičių, o saugos standartų suderinimas visame bloke yra šios strategijos dalis.
Tačiau ji įgyvendinama nenuosekliai, kaip parodė šią savaitę įvykusi avarija.
„Jei Europos traukinių kontrolės sistema būtų įdiegta ir veiktų tinkamai, ji būtų visiškai užkirtusi kelią tokiam įvykiui, – sakė Europos transporto darbuotojų federacijos už geležinkelių politiką atsakingas Europos transporto darbuotojų federacijos pareigūnas Jedde Hollewijnas. – Norima, kad visos Europos šalys ją įdiegtų, o mes žinome, kad Graikija gerokai atsilieka.“
Larisos geležinkelio stoties sistema daugelį metų buvo netinkama, nes trūko pagrindinės signalizacijos įrangos dalių, sakė Graikijos nacionalinės geležinkelių organizacijos darbuotojų profsąjungos pirmininkas Nikolaos Tsikalakis.
Profsąjungų ir saugos pareigūnai bei ekspertai kaip veiksnius nurodė ribotą biudžetą, tiekimo grandinės problemas, susijusias su COVID-19 pandemija, biurokratinį vėlavimą ir ginčus dėl sutarčių.
Įvairūs geležinkelių profsąjungų pareigūnai jau daugelį metų, taip pat ir praėjusį mėnesį, rašė piktus laiškus Graikijos vyriausybei, įspėdami apie saugos problemas. Tame laiške buvo grėsmingai perspėjama apie tragediją ir kritikuojami Graikijos pareigūnai už vilkinimą.
„Mes nelauksime artėjančios avarijos, kad pamatytume, kaip jie verkia krokodilo ašaromis, – rašoma laiške. – Ko dar jie laukia, kad įvyktų nelaimė, jog galėtų įsikišti?“
„Apie šias problemas pasakojome kiekvienai vyriausybei, tačiau neradome atvirai besiklausančių, – sakė N.Tsikalakis. – Taip priėjome prie šio tragiško atsitikimo. Nenoriu ašarų ir kraujo ant bėgių“.
Ši avarija taip pat rodo, kad Europos Sąjunga turi ribotas galimybes reikalauti, kad geležinkeliai būtų patobulinti, nors ir skiria jiems pinigų. Atėnų-Salonikų maršruto, kuriame įvyko traukinių avarija, saugai gerinti blokas specialiai skyrė apie 117 mln. dolerių.
Europos Sąjungos geležinkelių agentūros atstovas J.Doppelbaueris sakė, kad jo vadovaujama saugos organizacija parengė ataskaitas ir paragino šalis nares dirbti geriau, tačiau negali priversti nacionalinių vyriausybių imtis pokyčių. Pagal daugelį standartų Graikijos geležinkelių sistema buvo pati pavojingiausia Europoje.
„Sudarėme veiksmų planą ir paprašėme Graikijos valdžios institucijų pateikti ataskaitą apie veiksmus, – sakė jis. – Tačiau mūsų įgaliojimai yra riboti.“
Tačiau Graikijos valdžios institucijos neskaidriai pranešė svarbias geležinkelio detales. Likus dviem savaitėms iki avarijos Europos pareigūnai padavė Graikiją į teismą dėl jos atsisakymo paviešinti pagrindinę sutartį, kurioje nurodoma, kaip bus valdomas modernizuojamas geležinkelis.
Parengta pagal CNN, „The New York Times“ ir AP inf.
