Ministras pabrėžė glaudžius Švedijos santykius su Suomija ir jų bendras pastangas įgyvendinant trišalį susitarimo memorandumą su Turkija, kuri iš 30 NATO narių drauge su Vengrija vis dar neratifikavo švedų ir suomių stojimo į Aljansą.
– Ar manote, kad Švedijos narystė bus patvirtinta 2023 m. liepos 11–12 d. Vilniuje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime?
– Svarbiausias Švedijos vyriausybės prioritetas – kuo greičiau įstoti į Aljansą. Turime trišalį Švedijos, Suomijos ir Turkijos susitarimo memorandumą (SM) ir dirbame, kad jį įgyvendintume, atkreipiame dėmesį į tai, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė manantis, jog Švedija ir Suomija yra pasirengusios.
Mes irgi taip manome, bet, žinoma, gerbiame, kad tai yra suverenus Turkijos sprendimas ir kad tai turi nuspręsti Turkijos parlamentas.
– Ar švedų politikus nustebino tai, jog Turkija sunerimo dėl to, kad Švedija teikia prieglobstį teroristinei organizacijai Švedijoje? Buvo netikėta, kad Turkija taip sureagavo?
– Šį klausimą reikia užduoti Turkijai. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame susitarimo memorandumo įgyvendinimui, o tai apima įvairius aspektus, pavyzdžiui, apžvelgiame savo eksporto kontrolės taisykles.
Kai Švedija ir Turkija iš partnerių tapo sąjungininkėmis, natūralu, kad galime prekiauti ginklais. Peržiūrime savo teisės aktus dėl terorizmo ir prisijungėme prie NATO Fondo prieš tarptautinį terorizmą, palaikome ryšius įvairiais lygmenimis, kad galėtume atlikti savo dalį pagal šį susitarimo memorandumą, ir manome, kad esame pasirengę ir pasiekėme rezultatų.
Didėja tikimybė, kad Suomija prisijungs prie NATO be Švedijos: parlamente surengti debatai
– Pažvelkime į du scenarijus: tik Suomija prisijungia prie NATO arba Švedija ir Suomija įstoja į Aljansą kartu. Pakalbėkime apie pirmąjį scenarijų. Kaip tai pakeistų Šiaurės Europos struktūrą ir bendrą gynybos ir saugumo padėtį?
– Švedija ir Suomija jau seniai bendradarbiauja saugumo ir gynybos srityje, o per pastaruosius penkerius metus suintensyvėjome gynybos planavimą ir iš tikrųjų vykdome bendrą gynybos planavimą.
Taigi Švedija ir Suomija yra artimiausios viena kitos partnerės. Labai glaudžiai, pasitikėjimu ir efektyviai bendradarbiauju su savo kolega iš Suomijos, taip pat su užsienio reikalų ministru ir ministru pirmininku. Taigi tai mums labai svarbu.
Manome, kad būtų gerai, jei Švedija ir Suomija prisijungtų, nes mes pradėjome šį procesą, ir, mano supratimu, Suomija laikosi tos pačios pozicijos. Dabar tai, žinoma, priklauso nuo to, kaip Ankara pageidauja nagrinėti mūsų prašymą.
28 iš 30 sąjungininkių rekordiškai greitai ratifikavo mūsų paraiškų procesą, jos abi buvo pateiktos vienu metu. Taigi, žinoma, tik nuo Ankaros priklauso, ar ji nori mus suskaldyti, ar ne.
Galiu pasakyti, kad ilgalaikėje perspektyvoje, jei Suomija įstotų į NATO, o Švedija, tarkim, metus liktų už Aljanso ribų, mums tai galėtų apsunkinti padėtį, nes Suomijai būtų sunkiau skirti laiko ir pastangų Švedijos ir Suomijos bendradarbiavimui gynybos srityje, o dėl suprantamų priežasčių jie daugiausia dėmesio skirtų integravimuisi į bendrą NATO gynybos planavimą.
Manau, kad pačiam regionui būtų sudėtingiau, jei Švedija negalėtų tuo pačiu metu prisijungti prie NATO, nes mes suteikiame Aljansui strateginį gylį ir šiais klausimais būtume kiek įmanoma pragmatiškesni. Tačiau mums sunku gauti prieigą prie NATO bendro gynybos planavimo, kol nesame visiškai prisijungę prie NATO bendro gynybos planavimo.
Be to, Švedija šiuo metu taip pat pirmininkauja NORDEFCO, Šiaurės šalių bendradarbiavimui, ir pastebiu daug didesnį tiek Norvegijos, tiek Danijos entuziazmą, kai kalbama apie Šiaurės šalių ir Šiaurės bei Baltijos šalių bendradarbiavimą, nes kai taikos, krizių ir karo metu turėsime tą pačią saugumo architektūrą ir visi dalyvausime NATO bendrajame gynybos planavime, mums atsiras visiškai naujų galimybių gilinti bendradarbiavimą, o jei negalėsime to padaryti, tai mums bus kliūtis ir iššūkis.
Todėl norime kuo greičiau prisijungti.
– Jei Švedija nebus priimta į Aljansą kartu su Suomija, ar nemanote, kad didžiulė parama NATO narystei Švedijoje gali sumažėti?
– Aš dėl to nesijaudinu. Turiu omenyje, kad nuomonių apklausos parodė, jog nuo maždaug 30 proc. remiančių narystę NATO pakilo iki 70 proc. ir per pastaruosius kelis mėnesius faktinė parama dar labiau išaugo.
Taigi pagrindinė to priežastis yra ta, kad mes suprantame, kaip svarbu, jog NATO remia savo partnerius, bet gina savo sąjungininkus, ir jei norite turėti galimybę naudotis NATO bendruoju gynybos planavimu, norite turėti galimybę naudotis 5-uoju straipsniu ir norite būti tikru saugumo teikėju regione, turite įstoti į Aljansą.
Ir daugeliui labai akivaizdu, kad Rusija labai rizikuoja politiniu ir kariniu požiūriu, elgiasi labai neapgalvotai, todėl mums reikia visiškai integruotis į Aljansą. Taigi, galiu būti tikras, kad narystė NATO ir toliau sulauks tvirtos visuomenės paramos. Šiuo požiūriu nesijaudinu.
Taip pat galiu pasakyti, kad dabar esame saugesni nei prieš pateikdami paraišką, nes kai gavome pakviestojo statusą, taip pat gavome saugumo garantijas iš JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų ir kitų Šiaurės šalių.
Kartu su tuo, kad mes taip pat turime daug platesnį pratybų modelį, bent jau su Jungtinėmis Valstijomis, ir esame dėkingi už tai, kad tiek Jungtinės Karalystės karinis jūrų laivynas, tiek Vokietijos karinis jūrų laivynas, tiek Nyderlandų karinis jūrų laivynas, tiek Prancūzijos karinis jūrų laivynas daug dažniau lankosi mūsų regione, o tai didina pajėgumus ir stiprina mūsų saugumą.
– Pasibaigus Šaltajam karui Vakarų pasaulis iš tiesų apleido gynybą, nors Švedija garsėja savo gynybos pramone. Ar turite problemų su gynybos pramone kaip dauguma vakarų pasaulio šalių?
– Leiskite pasakyti, kad aš pats jau daugiau nei 20 metų esu karštas Švedijos narystės NATO šalininkas. Taip pat turėtumėte žinoti, kad Švedijos viduje narystės NATO klausimas prieš karą buvo gana poliarizuotas.
Buvo daug mūsų, kurie norėjo įstoti į Aljansą, ir buvo buvusi vyriausybė. Jiems buvo sunku pasirinkti. Ir gerbiu tai, kad jie sugebėjo pakeisti savo nuomonę. Tai sunku padaryti - žinau, nes esu politikas. Gerai, kad socialdemokratai ir moderatai (Konservatorių partija) šiuo klausimu plačiai bendradarbiauja dvipartiniu pagrindu.
Kalbant apie mūsų gynybos pramonės bazę, teigiu, kad Švedija yra šalis, kuri pranoksta savo svorį ir dydį.
Jokia kita 10 mln. gyventojų turinti valstybė negali gaminti povandeninių laivų, pažangių artilerijos sistemų, pėstininkų transporto priemonių ir naikintuvų.
Susiję straipsniai
Visi euroatlantinės bendruomenės nariai turime peržiūrėti savo gynybos pramonės strategijas ir užtikrinti tiekimo saugumą, nes didelė dalis Europos gynybos pramonės yra pagrįsta taikos meto racionalumu, o ne vartojimu ir kariniais tikslais. Todėl Švedijoje nagrinėjame šį klausimą. Taip pat ieškome galimybių Šiaurės šalių mastu.
Švedija, Suomija ir Norvegija yra sudariusios šaudmenų tiekimo saugumo susitarimą. Dirbame ES viduje. Kaip žinote, Švedija pirmininkauja ES Tarybai, be to, NATO viduje taip pat vyksta darbas dėl trumpalaikio tiekimo saugumo. Manau, kad tai daroma dėl svarbių priežasčių - yra Ukrainos patirtis.
– Kalbama apie tai, kad galios svoris persikelia į Rytų Europą. Ar manote, kad Švedija į tai žiūri kaip į rimtą gynybinių pajėgumų ir Europos svarbos pokytį? Tarkime, kalbame apie tos galios perkėlimą į Lenkiją ir Baltijos regioną. Kaip į tai žiūri Švedija ir ar esate pasirengę dalyvauti šiame regioniniame formate NATO viduje ar už NATO ribų?
– Į šį klausimą atsakysiu dvejopai. Pirmasis yra Rusijos supratimas. Pagirčiau Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją už tai, kad jos suteikė esminių pamokų vertinant Rusiją. Visada sakau, kad tolyn į Vakarus nuo Varšuvos nebuvo nė vieno, kuris norėtų klausytis jūsiško Rusijos vertinimo. Jūs buvote teisūs, o daugelis šiuo klausimu klydo. Tai pirmas dalykas.
Kalbant apie karinę sritį, akivaizdu, kad Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO suteiks Aljansui strateginio gylio ir sustiprins Šiaurės bei Baltijos šalių regioną. Tai viena bendra karinių operacijų erdvė: Baltijos jūra, Šiaurės jūra ir Arktis.
Tai susiję, ir mums bus daug lengviau bendradarbiauti, kai turėsime bendrą gynybos planavimą ir visi priklausysime NATO.