Už „Užsienio įtakos skaidrumo“ įstatymo projektą balsavo 76 Sakartvelo parlamentarai, prieš – 13. Įstatymo projekto dar laukia antrasis ir trečiasis svarstymai, tačiau atsižvelgiant į balsų persvarą, tikėtina, kad jis bus priimtas.
Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ remiamame teisės akte reikalaujama, kad žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio šaltinių, užsiregistruotų kaip „užsienio įtakos agentai“.
Apie galimą tokio pobūdžio įstatymą pradėta kalbėti dar prieš kelis mėnesius, tačiau jo projektą valdančiųjų partijų atstovai parlamentui pateikė tik vasario pabaigoje.
Gruzijos politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Renata Skardžiūtė-Kereselidzė lrytas.lt teigė, kad svarstomas projektas primena Rusijos įstatymą dėl užsienio agentų, kuris pastaraisiais metais tapo represijų prieš pilietinę visuomenę ir nepriklausomą žiniasklaidą Rusijoje įrankiu.
„Šio įstatymo pavadinimas skamba labai gražiai, tarsi už skaidrumą. Skelbiama, kad jo tikslas daugiau žinoti apie tai, ką remia užsienio valstybės, kurios organizacijų veiklos finansuojamos. Iš tikrųjų, visa tai jau yra žinoma, nes visi užsienio projektai yra derinami su vyriausybe, yra registras, kurį galima bet kam pasižiūrėti, – teigė pašnekovė. – Nevyriausybinės organizacijos yra kur kas labiau atviros ir skelbia savo visą finansinę informaciją, skirtingai nuo kai kurių valstybinių institucijų“.
Anot R. Skardžiūtės-Kereselidzės, pagal tekstą projektas panašus į Vengrijoje anksčiau priimtą įstatymą, kuris vėliau pateiktas Europos Teisingumo teismui buvo paskelbtas, kaip neatitinkantis žmogaus teisių, Europos teisės, ir negali būti naudojamas.
Įstatymo projektą inicijavęs Sakartvelo parlamentinis judėjimas „Liaudies jėga“ pasižymi antivakarietiška retorika. Šį judėjimą įkūrė partijos „Sakartvelo svajonės“ buvę parlamento nariai.
„Nuo pat jos („Sakartvelo svajonės“) ėjimo į valdžią 2012 m., kilo klausimų dėl šios partijos ryšių su Rusija. Partijos įkūrėjas Bidzinos Ivanišvilio yra didžiausias Sakartvelo oligarchas, milijardieriaus, kuris pinigus susikrovė būtent Rusijoje, – teigė R.Skardžiūtė-Kereselidzė. – Tapęs premjeru Sakartvele jis savo visas akcijas Rusijoje neva pardavė. Teigė, kad yra išėjęs iš Rusijos rinkos ir nebeturintis ryšių.“
„Neturime faktinių įrodymų, kad yra Rusijos finansavimas šiai partijai, tačiau pagal „Sakartvelo svajonės“ veiksmus matome, kad tai jau ne pirmas žingsnis, kuris yra labai parankus Rusijai. Manau, Kremliuje jau gana seniai yra džiaugiamasi dėl to, kaip partija padeda rusiškai politikai ir įtakai plėstis šiame regione.“
Pašnekovė taip pat pažymėjo, kad situacijai įtakos turi ir artėjantys rinkimai į Sakartvelo parlamentą. Nors iki rinkimų dar likę pusantrų metų, tačiau „Sakartvelo svajonė“ pasiryžę tų rinkimų nepralaimėti ir išlikti valdžioje.
„Buvo aišku, kad priešrinkiminė kova bus įtempta, galbūt nelabai skaidri, tačiau tikėjomės, kad ji prasidės šiek tiek vėliau, tačiau panašu, kad jie yra pasiryžę viską padaryti, kad jiems neliktų stiprios konkurencijos ir niekas negalėtų jų pakeisti“, – teigė Gruzijos politikos instituto direktoriaus pavaduotoja.
Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili, kuri šiuo metu lankosi JAV, antradienį pažadėjo vetuoti šį įstatymą ir palaikė protestuotojus. Laidoje „Nauja diena“ buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, kad jau kurį laiką prezidentė rodo priešingą valdančiajai partijai poziciją, nors buvo išrinkta su šios partijos parama.
Vis dėlto, anot L.Linkevičiaus, vienas veto „nieko neišgelbės“, Sakartvelo prezidentė neturi tokių galių, kaip prieš ją kadencijas ėję prezidentai. Sakartvelas yra parlamentinė respublika, todėl prezidentė neturi reikšmingos politinės galios, parlamentas gali atmesti jos veto. Nepaisant to, jos pozicija yra svarbi.
„Tai, kad pilietinė visuomenė suaktyvėjo, kad prezidentė užima principingesnę poziciją, galbūt kažkiek pakeis bendrą situaciją. Tačiau jei ir toliau taip rutuliosis, labai gaila – subyrės viskas, į ką investavo šalis, ir tikrai ne viena vyriausybė“, – laidoje teigė buvęs užsienio reikalų ministras.
Pasak R.Skardžiūtės-Kereselidzės, taip pat teigė, kad simboliniai žingsniai yra labai svarbūs. Kaip pavyzdį ji pateikė Baltijos šalis. Trečiadienį daugelio Sakartvelo žiniasklaidos priemonių pirmuosiuose puslapiuose buvo Baltijos šalių užsienio reikalų ministrų bendras pareiškimas smerkiantis šį įstatymo projektą. „Tai yra svarbu, žmonės klausosi, ką Baltijos šalys galvoja. Tačiau kas toliau?“.
Takoskyra tarp Rytų ir Vakarų
Nors Sakartvelas dar neturi Europos Sąjungos šalies-narės kandidatės statuso, nuo 2014-ųjų ES per metus skiria apie 100 mln. eurų šalies biudžetui. Remiamos nevyriausybinės organizacijos, kelių tiesimas ir kitos infrastruktūros tobulinimas, kartvelams taip pat prieinamas bevizis režimas su nemaža dalimi šalių.
Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ ilgą laiką vykdė subalansuotą politiką. Į šalies Konstituciją įtraukė pataisą, kad strateginė Sakartvelo užsienio politikos kryptis yra ES, NATO, įvykdė daug svarbių reformų.
Anot L.Linkevičiaus, dabartinė valdžia, sprendžiant pagal jų retoriką, toliau siekia integruotis į ES ir į NATO, bet visi veiksmai praktikoje atskleidžia priešingą laikyseną. Jo teigimu, valdžios pozicija ypač atsargi Rusijos klausimais.
„Leidimas be jokių kliūčių emigruoti iš Rusijos, be leidimų gyventi, iš Rusijos atvykusių piliečių pirkti turtą. Visi tokie veiksmai kelia daug klausimų, kaip tai susiję su šalies saugumu, kaip tai susiję su prioritetais?“ – teigė buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Apmaudu matyt, kad visas darbas įdėtas į eurointegraciją, į euroatlantinę integraciją dabar griaunamas mūsų akyse. Praktiškai kantrybė senka visiems – tarptautinei bendruomenei ir mums, tiems, kurie, kaip aš, jau 30 metų važinėja į Sakartvelą“, – situacijos apžvalgą tęsė buvęs ministras.
R. Skardžiūtės-Kereselidzės teigimu, Europos Komisija per ateinančius mėnesius vertins Sakartvelo pažangą derybose dėl ES kandidatės statuso. Spalį bus teikiamas oficialus sprendimas, rekomendacija, ar suteikti šalies kandidatės statusą, ar ne.
„Buvo nurodyta labai aiškiai – jeigu šis įstatymas praeina, nėra jokių jokių šansų ES. Vis dėlto „Sakartvelo svajonei“ tai pasirodė nepakankamas argumentas, jie vis tiek nusprendė toliau balsuoti už įstatymo projektą“, – teigė ji.
Pagal paskutines apklausas, kurios buvo paskelbtos prieš mėnesį, daugiau kaip 80 proc. kartvelų palaiko šalies integraciją į Europos sąjungą. Tai yra didžiuliai skaičiai, didesni negu daugumoje Europos sąjungos šalių. Pasak R. Skardžiūtės-Kereselidzės, kai įstatymas prieš keletą savaičių buvo užregistruotas Sakartvelo parlamente, prasidėjo įvairios akcijos, plaukė laiškai, peticijos parlamentarams.
„Iš dalies keista, kad valdžia nusprendė imtis tokių veiksmų, nes jie žino, kad yra stiprus visuomenės palaikymas Europos Sąjungai, – teigė Sakartvele gyvenanti lietuvė. – Pilietinė visuomenė nusiteikusi daryti viską, kas įmanoma. Tai lyg raudona linija, kurią peržengus kelią atgal bus labai sunku surasti.“
Svarbu, kiek visuomenė reaguos. Ar tai bus tik tam tikra elito dalis, angliškai kalbantys, išsilavinę, miestiečiai, ar tai bus ir didesnės visuomenės grupės. Tarptautinis susirūpinimas irgi svarbu, bet to nepakanka. Jau buvo bandoma anksčiau tokiais būdais daryti spaudimą Sakartvelo vyriausybei, tačiau tai neveikia“.
Visuomenės atsakas
Tūkstančiams protestuotojų antrą dieną išėjus į Tbilsio gatves, Sakartvele gyvenanti Kanų liūtą laimėjusi prodiuserė Ringailė Leščinskienė laidoje „Nauja diena“ papasakojo apie susiklosčiusią situaciją sostinėje.
„Tbilsyje galėčiau, sakyt, kad visos riaušės buvo išprovokuotos. Kadangi pati buvau iki beveik paryčių pajutau ir dujų, ir vandens, – teigė moteris. – Buvo baisus vaizdas, bet žmonės buvo vieningi. Kartvelams svarbu dabar išlikti vieningiems. Jie protestuoja už tai, kad būtų laisvi ir nepriklausomi.“
Moteris įvardijo, kad 10 metų dirba tarp Sakartvelo ir Lietuvos. Įsigaliojus „Užsienio įtakos skaidrumo“ įstatymo projektui, ji būtų taip pat laikoma užsienio agente.
„Įsivaizduokit, jeigu papuolu į sąrašą, jie pradeda viską sekti, žiūrėti. Esu pati nukentėjusi nuo panašių dalykų. Žmonės nori laisvės, kad jų niekas nekontroliuotų, – pasakojo ji. – Aš turiu Sakartvele reklamos gamybos namus. Mano sąskaitos buvo užblokuotos dėl neaiškių priežasčių. Po to priežastis išaiškėjo. Tai buvo dėl to, kad aš atsisakiau filmuoti vieną reklaminį klipą, susijusį su būsimu politiku.“
Pašnekovės teigimu, protestai galėtų baigtis tik tuo atveju, kai valdžios atstovai atšauktų įstatymo projektą, tačiau „tai sunkiai tikėtina“. Tiek R.Skardžiūtės-Kereselidzės, tiek R.Leščinskienė teigimu, žmonės pasipiktinę ir įstatymo projektu ir tuo, kad antradienio vakaro taikių protestų metu prieš juos buvo panaudota jėga.
„Žmonės pradėjo taikiai protestuoti. Neleido išvažiuoti parlamentarams iš Sakartvelo parlamento, uždarė kairįjį ir dešinį išvažiavimus“, – teigė R.Leščinskienė.
„Tuo metu pasirodė vandens automobiliai su patrankomis. Pradėjus bėgti, prasidėjo ir ašarinės dujos. Buvo neįmanoma. Tu papuoli į tokį ir dujų, ir vandens bombos ataką, ir net nežinai, į kurią pusę pasiduoti. Toks jausmas, kad tokia panika buvo daroma suirutei, kad žmonės atsitrauktų. Apie kokią 2 val. nakties prasidėjo vadinamieji molotovo kokteiliai“.
