Pasak liudininkų, demonstrantai apsupo parlamentą, kai kurie jų bandė patekti į pastatą. Atsakydamos policijos pajėgos, kaip ir vakarą prieš tai, panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, apie tai pranešė Rusijos ir Sakartvelo naujienų agentūros bei televizijos stotys.
Keli žmonės buvo suimti, pranešė laikraštis „Georgia Today“. Stebėtojai apskaičiavo, kad trečiadienį demonstrantų buvo nuo 10–15 tūkstančių, t. y. daugiau nei antradienio vakarą, kai buvo suimti 66 žmonės.
Siūlomame įstatymo projekte, panašiame į Rusijos teisės aktus, nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir žiniasklaidos priemonės, kurios iš dalies finansuojamos iš užsienio, būtų laikomos „užsienio agentais“.
Pasiūlymu oficialiai siekiama atskleisti pinigų srautus iš užsienio, tačiau protestuotojai baiminasi, kad šia nuostata siekiama persekioti vyriausybės kritikus ir susidoroti su opozicija.
Įstatymo projektą pateikė valdančioji partija „Kartvelų svajonė“. Antradienį jam preliminariai pritarė parlamentas.
Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili antradienio vakarą kreipėsi į demonstrantus, siūlydama savo paramą, ir pareiškė, kad vetuos įstatymą, jei jis bus priimtas parlamente.
JAV valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price‘as trečiadienį perspėjo, kad „Kremliaus įkvėptas“ įstatymo projektas yra „nesuderinamas su aiškiu Sakartvelo žmonių noru integruotis į Europą ir demokratine šalies plėtra“.
„Tokių įstatymų priėmimas, mūsų nuomone, pakenks Sakartvelo santykiams su strateginiais partneriais ir kels pavojų Sakartvelo euroatlantinei ateičiai“, – sakė N. Price‘as Vašingtone.
Estijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrai trečiadienį bendrame pareiškime taip pat išreiškė susirūpinimą dėl įstatymo projekto.
„Raginame Sakartvelo parlamentą atsakingai įvertinti tikruosius šalies interesus ir susilaikyti nuo sprendimų, galinčių pakenkti Sakartvelo žmonių siekiams gyventi demokratinėje šalyje, kuri žengia į ES ir NATO“, – rašoma jų pareiškime. Kartu jie paragino Sakartvelo vyriausybę gerbti žmonių teisę į taikius protestus.
Estija taip pat iškvietė Sakartvelo ambasadorių Taline, kad išreikštų nepasitenkinimą įstatymo projektu, kurį Estija apibūdino kaip „aiškų prieštaravimą“ ankstesniam Sakartvelo įsipareigojimui siekti europinės integracijos.
