Pasak naujienų agentūros „Reuters“, Jungtinės Valstijos „reagavo atsargiai“. Aukšto rango administracijos pareigūnas pabrėžė, kad Rusija ir Baltarusija dėl panašaus susitarimo tarėsi praėjusiais metais.
Jis pridūrė, kad nėra jokių požymių, jog Kremlius planuoja panaudoti savo branduolinius ginklus.
„Nematome priežasčių koreguoti savo strateginę branduolinę poziciją, taip pat nematome jokių požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinius ginklus. Mes ir toliau esame įsipareigoję kolektyvinei NATO aljanso gynybai“, – sakė pareigūnas.
NATO: Rusijos branduolinė retorika yra „pavojinga ir neatsakinga“
NATO kritikuoja Rusijos branduolinę retoriką, vadindama ją „pavojinga ir neatsakinga“, sekmadienį pranešė agentūra „Reuters“.
Aljanso atstovas sekmadienį pabrėžė, kad NATO atidžiai stebi situaciją.
Taip NATO reagavo į V.Putino pareiškimą, kad Maskva ketina Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus. V. Putinas atkreipė dėmesį į tai, kad ir JAV Europos šalyse sąjungininkėse dislokavo branduolinius ginklus.
Rusijos pareiškimas apie NATO dalijimąsi branduoliniais ginklais, anot Aljanso atstovo, yra klaidinantis. „NATO sąjungininkės visiškai laikosi savo branduolinių įsipareigojimų“, – sakė jis. Tuo tarpu Rusija esą ne kartą pažeidė savo ginklų kontrolės įsipareigojimus.
Rusijos branduolinės grėsmės
Tai ne pirmas kartas, kai Rusija grasina panaudoti branduolinius ginklus. Nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prie šios temos buvo nuolat grįžtama.
Be to, buvęs prezidentas ir dabartinis Rusijos saugumo tarybos vadovas Dmitrijus Medvedevas dar kartą pagrasino branduoliniu smūgiu, jei Ukraina bandys grąžinti laikinai okupuotą Krymą. Jis pareiškė, kad pusiasalio deokupacija būtų laikoma kėsinimusi į Rusijos egzistenciją.
Tuo pat metu Vakarai mano, kad Kinijos vadovo Xi Jinpingo vizitas į Maskvą sumažino tikimybę, kad Rusija panaudos branduolinį ginklą. Tokią nuomonę išreiškė ES užsienio reikalų ministras Josepas Borrellis.
