Sausio mėnesį prie Turkijos ambasados Stokholme sudeginta šventoji islamo knyga papiktino musulmonų pasaulį, sukėlė kelias savaites trukusius protestus ir raginimus boikotuoti švediškas prekes, taip pat užblokavo Švedijos narystės NATO siekį.
Švedijos vyriausiasis administracinis teismas panaikino policijos sprendimą uždrausti du vėlesnius vasario mėnesį planuotus Korano deginimo protestus, teigdamas, kad grėsmė saugumui nėra pakankamas pagrindas apriboti teisę į demonstracijas.
Teisėja Eva-Lotta Hedin pareiškė, kad „policijos pareigūnai neturėjo pakankamo pagrindo savo sprendimams“.
Švedijos policija atsisakė išduoti leidimą vasario mėnesį deginti Koraną prie Turkijos ir Irako ambasadų Stokholme, teigdama, kad dėl sausį vykusio protesto Švedija tapo „svarbesniu išpuolių taikiniu“.
Turkija dėl Korano deginimo ypač įsižeidė. Ankara užblokavo Švedijos kandidatūrą į NATO, nes, jos nuomone, Stokholmas nesugebėjo susidoroti su kurdų grupuotėmis, kurias ji laiko „teroristais“.
Švedijos politikai kritikavo Korano deginimą, tačiau gynė teisę į saviraiškos laisvę.
Švedijos saugumo tarnyba pranešė, kad antradienį ryte per koordinuotus reidus centriniuose Eskilstunos, Linčiopingo ir Strengneso miestuose buvo suimti penki įtariamieji.
„Ši byla yra viena iš kelių, kurias Švedijos saugumo tarnyba tiria... dėl plačiai nuskambėjusio Korano sudeginimo“, – sakė saugumo tarnybos kovos su terorizmu padalinio vadovo pavaduotoja Susanna Trehorning. Ji teigė, kad įtariamieji susiję su tarptautiniu „islamo ekstremizmu“.
Tačiau Saugumo tarnyba teigė nemananti, kad išpuolis buvo neišvengiamas. „Saugumo tarnybai dažnai tenka veikti iš anksto ir užkirsti kelią grėsmei. Negalime laukti, kol bus įvykdytas nusikaltimas, ir tik tada imtis veiksmų“, – sakoma tarnybos pranešime.
