„Kadangi baiminamės dėl savo saugumo, žinoma, imamės veiksmų jam užtikrinti“, – aiškino Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis tvirtino, kad kas kartą, kai NATO pajuda link Rusijos sienų, Maskva esą turi imtis priemonių, jog subalansuotų saugumo architektūrą žemyne. „Savo karinę infrastruktūrą prie NATO sienų artina ne Rusija, – kalbėjo D. Peskovas. – Judėjimas vyksta kita kryptimi.“
Rusija apie ketinimus Baltarusijos teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus prakalbo praėjusį mėnesį.
Maskva NATO plėtros klausimą mini ir teisindama savo dabartinį plataus masto karą prieš Ukrainą. Kremlius tikina, kad kariniai veiksmai prieš kaimyninę šalį neva yra vienintelis būdas užkirsti kelią Aljanso ekspansijai į rytus.
Suomija į NATO pasiprašė motyvuodama būtent Rusijos invazija į Ukrainą. Šalis prieš tai ilgus metus puoselėjo nesijungimo prie karinių blokų politiką. Suomija į Aljanso duris pernai gegužę pasibeldė kartu su Švedija, tačiau pastarosios šalies narystę blokuoja NATO narės Turkija ir Vengrija.
