Dauguma studentų, aktyvistų ir politinių režimo priešininkų pabėgo į kaimynines šalis – Lenkiją ir Lietuvą.
Ten jie ir pasiliko.
Jei jie grįžtų atgal, daugeliui „Europos paskutinio diktatoriaus“ priešininkų grėstų areštas, įkalinimas ar dar baisesnis likimas.
„Esame čia, nes neturime kito pasirinkimo“, – „Euronews“ paaiškino baltarusių aktyvistas Aleksejus Jevtušikas.
37-erių vyras į Lietuvą pabėgo prieš dvejus metus, kai buvo suimtas per demonstraciją tėvynėje. Jis sako, kad policija jį įkalino ir kankino, todėl jam neliko kito pasirinkimo, kaip tik bėgti.
Tačiau po karo Ukrainoje tokie baltarusių tremtiniai kaip A. Jevtušikas pastebėjo, kad Europos Sąjungoje susiduria su vis didesne diskriminacija ir priešiškumu.
Jis nurodė, kad opozicijai tenka kaltė dėl to, kad Baltarusija pabrėžtinai remia Rusiją.
Tai pasireiškia įvairiais būdais. Pranešama, kad Europos universitetai ir būsto nuomotojai atsisako priimti baltarusius, o kai kurios įmonės jų nebesamdo.
Švedija ir Čekija buvo kritikuojamos už tai, kad bando deportuoti baltarusių prieglobsčio prašytojus, nors namuose jiems gresia mirties bausmė.
Nežinojimas ir abejingumas
Ši neapykantos banga po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį neatsižvelgia į tai, kad didžioji dalis baltarusių nepritaria savo lyderiui A. Lukašenkai ir karui Ukrainoje, rašo „Euronews“.
Nepriklausomo baltarusių sociologo Andrejaus Vardomatskio atlikta apklausa parodė, kad tik 11 proc. apklaustųjų pritarė Baltarusijos dalyvavimui kovose.
Du trečdaliai apklaustųjų taip pat nepritaria tam, kad Rusija naudotųsi Baltarusija kaip placdarmu, iš kurio būtų vykdomos karinės operacijos Ukrainoje.
„Kai kurie žmonės mano, kad mes esame pavojingi, tarsi kokie priešai“, – guodėsi A. Jevtušikas, prisimindamas neseniai įvykusį incidentą, kai keli girti vaikinai jo paklausė, ar jis myli Putiną.
„Tai diskriminacija. Baltarusija dalyvauja šiame kare Rusijos pusėje, bet tai ne mes, o mūsų kvailas diktatorius“, – pyko baltarusis.
Vis dėlto jis tęsė: „Net jei čia yra problemų, tai geriau nei gyventi kalėjime. Tai pasirinkimas, su kuriuo susiduriame: kalėjimas arba laisvė“.
Dalis problemų, su kuriomis susiduria Europoje gyvenantys baltarusių tremtiniai, yra klaidingas supratimas.
Pasak Vilniaus Europos humanitarinio universiteto dėstytojo Andrejaus Vazyanau, šalyse, kurios nesiriboja su Baltarusija, visuomenės požiūrį formuoja Maskvos propaguojama „kolonijinė vizija“, kuri užgožia faktą, kad Baltarusija skiriasi nuo Rusijos ir jai priešinasi.
„Žmonės paprastai būna abejingi, nes nemato Baltarusijos kaip atskiros“, – sako jis.
Baltarusija buvo SSRS dalis iki jos iširimo 1991 metais. Nors jos vyriausybę sieja glaudūs ekonominiai ir politiniai ryšiai su Rusija, šalis turi savitą kultūrą ir istoriją.
Vasario mėnesį nutekinti dokumentai parodė, kad V. Putinas planuoja iki 2030 m. aneksuoti Baltarusiją. Tokiu atveju ES turėtų plačią sieną su Rusija.
Niekas taip nediskriminuoja baltarusių kaip Baltarusijos vyriausybė
Netgi Lietuvoje, vienoje pagrindinių Baltarusijos opozicijos sąjungininkių, nuotaikos keičiasi, tikina A. Vazyanau.
Jis sakė, kad propagandistai Rusijoje ir Baltarusijoje pasinaudojo tokia politika, kad tyčiotųsi iš disidentų, teigdami, kad tai rodo, jog Europa jiems „nieko neduos“.
„Žmonės nusivylę pačia tarptautinio solidarumo idėja, – aiškino jis. – Jie jaučiasi išduoti daugeliu aspektų.“
„Ne dėl to baltarusiai entuziastingai žiūri į Rusiją, nes Maskva taip pat nieko gero Baltarusijai nedaro, o dėl to, kad žmonės nusivylę Vakarų demokratijomis“, – teigė ekspertas.
Nors Lietuva padarė daugiau nei bet kuri kita šalis, kad padėtų Baltarusijai, leisdama disidentams įsikurti jos teritorijoje, A. Vazyanau sako, kad nuomonės dėl „baltarusių klausimo“ išsiskiria.
„Viena vertus, Lietuva matė masines represijas prieš civilius Baltarusijoje. Ji turi tokį siekį – skatinti demokratiją, rodyti solidarumą ir būti ištikima savo vertybėms“.
Kita vertus, ji yra maža šalis ir bijo grėsmių, susijusių su specialiaisiais agentais ir šnipais, kurie gali infiltruotis. Kitos Europos šalys su šia problema nesusiduria“, – pasakojo baltarusis.
Rytų Europos studijų centro duomenimis, Lietuvoje gyvena 40 000 Baltarusijos piliečių. Apie 86 proc. jų apklausoje dalyvavusių respondentų teigė išvykę iš Baltarusijos dėl politinių priežasčių.
„Nėra laisvės be kraujo“
Požiūriui į baltarusius didžiulę įtaką padarė Rusijos invazija į Ukrainą.
Pasipiktinę baltarusiai išėjo į gatves praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusijos tankai pervažiavo sieną, o už antikarines akcijas buvo suimta daugiau kaip 1 500 žmonių.
Tuo tarpu trys baltarusių pulkai, kaip pranešama, kovoja už Ukrainą.
Vis dėlto dalis jos teritorijos buvo panaudota puolimui surengti, o Maskvos kariai dabar treniruojasi Baltarusijoje – tai kelia baimę, kad Baltarusija bus įtraukta į karą.
Kai kurie ukrainiečiai peikė Baltarusijos gyventojus už tai, kad jie nesipriešino A. Lukašenkai smurtu, primindami savo pačių 2014 m. revoliuciją, per kurią po mirtinų protestuotojų ir valstybės pajėgų susirėmimų buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
I. Vazyanau mano, kad tai yra neteisinga kritika.
Pasak jo, ne tik Ukraina turi „sėkmingo protesto istoriją“, galinčią įkvėpti pasipriešinimą, bet ir situacijos kiekvienoje šalyje yra nepalyginamos.
Demonstracijos Baltarusijoje buvo negailestingai ir žiauriai numalšintos padedant Kremliui, o daugelis mano, kad A. Lukašenka išliko tik dėl V. Putino įsikišimo.
Be to, pasak jo, Baltarusijos protestuotojai nesulaukė „jokios tarptautinės paramos“.
„Kai kurios šalys padėjo žmonėms pabėgti nuo smurto, bet nė viena šalis nepadėjo kovoti“, – apgailestavo baltarusis.
Prieš dvejus metus Baltarusijos sostinės Minsko gatvėse susirinko daugiau kaip 250 000 žmonių, kurie protestavo prieš suklastotus prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju paskelbtas A. Lukašenka, rezultatus.
Tai buvo didžiausias protesto judėjimas per visą šiuolaikinę Baltarusijos istoriją.
„Vienas dalykas, kurio reikia teisių gynėjams ir partizaninės kovos dalyviams, yra kitokia vizų politika, kad baltarusiams būtų lengviau keliauti į ES.
Baltarusijos viduje yra daug žmonių, kurie kažką daro, kad paremtų Ukrainą ir pasipriešintų savo šalies okupacijai. Tačiau jie nesulaukia paramos.
Manau, kad tai yra tai, ką Europa gali – ir turėtų – padaryti“, – kalbėjo Vilniaus Europos humanitarinio universiteto dėstytojas.
Parengta pagal „Euronews“ inf.
