Tiki Rusija, o ne savo akimis: ant galvos krentant rusų bomboms – laukia „išvaduotojų“

Daugelio netoli fronto esančių Ukrainos miestų gyventojų vis dar tiki Rusijos karo propaganda, nepaisant nuolatinio Maskvos pajėgų bombardavimo, rašoma „New York Times“ straipsnyje.

Daugelio netoli fronto esančių Ukrainos miestų gyventojų vis dar tiki Rusijos karo propaganda, nepaisant nuolatinio Maskvos pajėgų bombardavimo, rašoma „New York Times“ straipsnyje.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Daugelio netoli fronto esančių Ukrainos miestų gyventojų vis dar tiki Rusijos karo propaganda, nepaisant nuolatinio Maskvos pajėgų bombardavimo, rašoma „New York Times“ straipsnyje.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Daugelio netoli fronto esančių Ukrainos miestų gyventojų vis dar tiki Rusijos propaganda apie karą, nepaisant nuolatinio Rusijos pajėgų bombardavimo.<br>Dpa/picture-alliance/Scanpix nuotr. 
Daugelio netoli fronto esančių Ukrainos miestų gyventojų vis dar tiki Rusijos propaganda apie karą, nepaisant nuolatinio Rusijos pajėgų bombardavimo.<br>Dpa/picture-alliance/Scanpix nuotr. 
Karas Ukrainoje: Rusija smogė Slovjanskiui.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje: Rusija smogė Slovjanskiui.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje: okupantai surengė makabri<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Karas Ukrainoje: okupantai surengė makabri<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Apr 21, 2023, 9:57 AM

Viena gyventoja tikino, kad už jos miestelio apšaudymą atsakinga Ukrainos kariuomenė, nors Rusijos pajėgos jau daugiau kaip aštuonis mėnesius puola kelis regiono miestus.

Stovėdama prie savo namų ir rodydama į kelio dalį, kuri buvo išmušta raketos, pasienio miestelio gyventoja Nataša buvo pasipiktinusi ir nė nedvejodama atsakomybę priskyrė ukrainiečiams.

„Jie mus žudo, – sakė ji. – Mūsų pačių vaikinai mus apšaudo. Jie tai daro tyčia. Jie sakė, kad žmones reikia evakuoti. Jiems reikia žemės.“

Ukrainos kariai juos vadina „laukiančiaisiais“ – žmonėmis, kurie atsisako evakuotis ir laikosi savo namuose, tikėdamiesi, kad Rusija perims jų regioną, nors okupantų bombardavimas kelia pavojų jų gyvybei.

Ukrainoje, kurios didžioji gyventojų dalis remia nepriklausomybę nuo Rusijos, tokių žmonių lieka vis mažiau, vis dėlto jų skaičius viršija ne vieną tūkstantį.

Rytinis Donbasas ir taip buvo labiausiai prorusiškas Ukrainos regionas, geografiškai artimas Rusijai, kuriame gyvena šeimos, susijusios su abiem šalimis. Miestuose rusų kalba buvo vartojama dažniau nei ukrainiečių.

Vis dėlto „The New York Times“, remiantis vietos policijos viršininku Dmytro Kirdiapkinu teigimu, rašo, kad daugeliui gyventojų sėkmingai peršama Rusijos propaganda, kurios tikslas – įtikinti, kad Vakarai sukėlė karą arba tai, jog Ukrainos kariuomenė yra atsakinga už tai, kad žmonės priversti išvykti.

Iš Donecko srities kilęs 35 metų viršininkas D.Kirdiapkinas, tarnaudamas policijoje Ukrainos fronto miestuose Mariupolyje, Družkivkoje, o dabar – Kostiantynivkoje, iš arti matė Rusijos informacinio karo padarinius.

Pareigūnas tokį civilių gyventojų, kaip Nataša, elgesį aiškina propagandos veiksmingumu, kuris nuteikė šiuos žmones prieš savo pačių vyriausybę ir pastūmėjo į Rusijos įgaliotųjų pajėgų, 2014 m. užėmusių dalį Rytų Ukrainos, rankas.

Pasak jo, Rytų Ukrainos gyventojai bet kuriuo paros metu yra nuolat veikiami Rusijos socialinių tinklų, televizijos ir radijo programų.

„2014 m. pralaimėjome informacinį karą“, – sakė jis.

Jis prisiminė, kaip 2014 m. atkovotame mieste įsijungęs televizorių rado tik prorusišką kanalą, per kurį buvo rodomi siaubingi branduolinio naikinimo ir teroro vaizdai, sugretinti su Ukrainos vėliava. Pasak jo, šie vaizdai buvo net ne iš Ukrainos, bet jais buvo siekiama sukelti baimę Ukrainos vadovybei ir paskatinti žmones palaikyti sąjungą su Rusija.

Pareigūnas taip pat priminė per pagrindinį Rusijos televizijos kanalą, prieinamą daugeliui ukrainiečių, išplatintą melagingą istoriją apie mažą berniuką, kurį nukryžiavo Ukrainos kariai.

„Nesuprantu, kaip tada ir dabar daugybė žmonių tiki tomis pasakomis“, – sakė jis.

Turi pranašumą

Kai kuriose rytų dalyse dauguma pareigūnų pripažįsta, kad propagandiniame kare Rusija vis dar turi pranašumą. Ukrainos žvalgybos bendruomenė nepajėgia suspėti su propagandos sklaida. Be gausios prorusiškos medžiagos, kai kurie gyventojai veikia kaip Rusijos žvalgybos informatoriai.

Rusijos televizijos kanalai Ukrainoje jau seniai uždrausti, kaip ir populiarūs rusiški socialinės žiniasklaidos tinklai. Tačiau Rytų Ukrainoje kiekvienas, turintis palydovinę anteną, gali žiūrėti prorusiškus kanalus arba klausytis prorusiškų radijo programų.

Vienas prorusiškas Kostiantynivkos „Telegram“ kanalas turi 4 500 prenumeratorių ir skelbia keistą informacijos mišinį. Jame skelbiamos prorusiškos nuotraukos, vaizdo įrašai, taip pat įspėjimai apie artilerijos ir raketų smūgius, stačiatikių maldas ir grasinimus vietos pareigūnams dėl netinkamų komunalinių paslaugų teikimo.

Kanalas dažnai skelbia, kad Ukrainos kariuomenė šaudo iš minosvaidžių, nors tai būna prieš pat Rusijai suduodant raketų smūgį. Pavyzdžiui, likus kelioms valandoms iki tada, kai raketos pataikė į Natašos kaimynystę, kažkas Kostiantynivkos „Telegram“ kanale paskelbė perspėjimą, kad Ukrainos kariai ruošiasi apšaudyti miestą, ir patarė gyventojams likti viduje.

„#Kostiantynivka – gavome informacijos, kad šiąnakt Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėl gali apšaudyti miestą“, – buvo rašoma žinutėje. „Būkite atsargūs, neikite į balkonus ir kiemus. Laikykitės atokiau nuo langų.“

„Mano nuomone, (propaganda) yra žiauriausias ginklas, kurį Rusijos Federacija naudoja prieš mūsų žmones“, – D.Kirdiapkinas teigė laikraščiui „New York Times“.

Nepaisant ankstesnių sėkmingų Rusijos propagandos kampanijų, D.Kirdiapkinas mano, kad žmonės taps mažiau imlūs melui, kai patys pradės matyti karo įvykius.

Parengta pagal „The Kyiv Independent“ ir „The New York Times“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.