Autonomiška E. Macrono Europa: daugiau pritarimo nei kritikos?

Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui išsakius nuomonę, kad Europa dėl Taivano neturi imti pavyzdžio iš Jungtinių Valstijų, nes taip blokas rizikuotų įsivelti į ne savo krizes, Bendrijoje užvirė diskusijos. Kol vienos šalys, reaguodamos į Kinijos svyravimą ant karo prieš Taivaną slenksčio, stengiasi kaip įmanoma labiau sumažinti priklausomybę nuo milžinės, kitos ir toliau ją didina.

E. Macronas.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
E. Macronas.<br>SIPA/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-05-05 17:04

Pasipiktinimą daliai šalių, o ypač Rytų Europai, sukėlė E. Macrono autonomiškos Europos siekis, atsitraukiant nuo JAV pozicijos. Nurodoma, kad tokie veiksmai Baltijos šalims ir Lenkijai reikštų atsiribojimą nuo svarbiausios sąjungininkės.

„Užuot kūrus strateginę autonomiją nuo Jungtinių Valstijų, aš siūlau kurti strateginę partnerystę su Jungtinėmis Valstijomis“, – „Politico“ citavo Lenkijos premjerą, vadindami jį anti-macroniška figūra.

Kinija pastarosiomis dienomis džiaugiasi itin stipriais draugystės ryšiais su Rusija. Dvi didžiosios valstybės skelbia, kad šiuo metu yra naujame draugystės etape. Prancūzijos prezidento žodžiai dėl autonomiškos Europos ir atsiribojimo nuo JAV tam tikrų krizių akivaizdoje, dar labiau plėtoja dalies apžvalgininkų kritiką E. Macronui.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Ginto Karaliaus, tokia arši kritika ir košmariškas scenarijus paplitęs tik Sąjungos Rytuose. „Galime remtis, ką jis realiai sako ir ką Prancūzija daro. Realiais veiksmais partnerystė su JAV tarp Prancūzijos ir Europos šiuo metu yra artima kaip niekada. Ir aš noriu priminti, kad E. Macronas, nepaisant visų kalbų, yra labiausiai apie pro-transatlantinių ryšių palaikymą pasisakantis politikas ir prezidentas šiuo metu, jei pažiūrėtumėte, ką kalba alternatyvos Macronui. Prieš porą dienų buvo interviu su Marine Le Pen ir ką ji kalba apie NATO, Vladimirą Putiną ir visus kitus, tai pamatytume, kad ten pasirinkimo yra mažai.

O ką E. Macronas mėgina padaryti? Jo pasisakymas buvo aštrus, sulaukė daug kritikos, bet jis šią strateginės autonomijos idėją nuo pat 2017 metų mėgina padaryti europinės darbotvarkės dalimi ir formuluoja plačiau, kad tai yra Europos gebėjimas suformuluoti savo interesus ir turėti galimybes daryti tai nepriklausomai nuo aplinkybių, tiek JAV, tiek Rusijos, tiek Kinijos, tiek ir Turkijos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo G. Karalius.

Jo teigimu, svarbu pabrėžti, kad vizito Olandijoje metu Prancūzijos prezidentas kalbėjo apie ekonominę nepriklausomybę, technologinius dalykus. E. Macronas nori, kad europiečiai remtų savo kompanijas ir savas technologijas, kitu atveju – Europa bus priklausoma nuo kitų šalių. Vienas iš elementų yra ir karyba.

„Dėl to paties Taivano, Prancūzijos regata praplaukė prieš kelias dienas pro Taivano sąsiaurį, demonstruodama, kad tai yra laisvos laivybos kanalas. Taigi, matome, kad Kinijai nėra užleidžiama ta erdvė. Ir vis vien, jo išsakyti žodžiai dėl Taivano sukėlė didelį atgarsį. Tiesa, reikia pasakyti, kad nušvietimas Lietuvos viešojoje erdvėje yra gana šališkas. Mes atsirenkame kelis labiausiai prieš Macroną pasisakančius šaltinius. Jūs paminėjote Mateusz Morawiecki, dar mėgstami cituoti pora JAV respublikonų aštresnių, dar koks prancūzų ekspertas, kuris nemėgsta Macrono, nes šis dėl įvairių dalykų dabar yra nepopuliarus. Mes tai pateikiame, kad tai yra reali padėtis, nors tikrovė Europoje yra kur kas sudėtingesnė“, – nurodė Vilniaus universiteto dėstytojas.

G. Karalius teigė, jog Pietų Europos lyderiai išsako pritarimą E. Macrono žodžiams. „Pavyzdžiui, Italijos premjerė Giorgia Meloni, kuri kitą mėnesį važiuos į Kiniją pasirašinėti sutarčių ir tikrai Kinijos nebars, pareiškė, kad „karinis saugumas – neduodamas už dyką“. Jeigu gauni karinį saugumą, čia kalbu apie Ameriką, apie NATO, tu sumoki, jei ne pinigais, tai paklusnumu. Dėl tos priežasties Europos strateginė autonomija yra reikalingas dalykas. Tai realiai, čia pakartota Macrono mintis, bet panašaus atgarsio Lietuvoje neturėjome. Ispanijos premjeras irgi buvo Kinijoje, irgi pasirašė daugybę susitarimų, Olafas Šolcas tyliai ramiai irgi pasirašė daugybę prekybinių susitarimų. Tai to pritarimo Macrono idėjoms yra daug daugiau, nei dabar skamba“, – pažymėjo ekspertas.

Politikos mokslų dėstytojo nuomone, Lietuvoje nėra girdima, kad Europoje to pritarimo E. Macronui yra, bet dažnai ieškome „geriečių“ ir „blogiečių“. „Lietuvoje mes dažnai girdime tik vieną tokį naratyvą, kad Macronas yra blogas. Prieš porą mėnesių vokiečiai buvo blogi, sakėm, koks Olofas Scholzas yra blogas, gal latviai vėliau taps... Galime užsižaisti su šiais moralizavimais,“ – svarstė G. Karalius.

Tikrovė, pasak eksperto, yra tokia, kad strateginė autonomija yra sunkiai apibrėžiamas dalykas. Ji apima technologinius, ekonominius, karinius santykius.

„Su sąjungininkais mes turime bendrus interesus, juos vykdome, bet tai nereiškia, kad mes laukiame komandos, ką JAV ar jų kompanijos pasakys, tą mes ir padarysim.

Įdomus faktas ir tas, kad JAV prekybinė priklausomybė nuo Kinijos praėjusiais metais tik dar labiau didėjo. Šiuo metu tai yra apie 700 milijardus dolerių. Prancūzijoje – 10 kartų mažiau. „Tesla“ stato naujas gamyklas. Žinote, globali ekonomika taip veikia. Retorikoje – „bus ar nebus karas“, o realiai vyksta ekonominis ir technologinis bendradarbiavimas, nes kitaip užsidarys fabrikai. Politinė padėtis yra kur kas sudėtingesnė, nors mes taip mėgstame į „geriečius“ ir „blogiečius“ skirstyti“, – pažymėjo G. Karalius.

Prancūzai, amerikiečiai, vokiečiai, ispanai, italai Kinijos klausimais daro tą patį, tik skiriasi retorika, nes pasauliniai technologijų ir prekybos tinklai negali funkcionuoti be Kinijos. „Kinija – ne Rusija. Rusija tegu ir nieko negamina, tik naftą pumpuoja, galima vamzdį uždaryti ir atsiriboti. Kinija yra pasaulio fabrikas, be kurios sustos pasaulio ekonomika. Geriausiu atveju galima kalbėti apie diversifikavimą, priklausomybės mažinimą, bet matome, kad net JAV, nepaisant retorikos, sunkiai sekasi tą padaryti“, – kalbėjo politikos mokslų ekspertas.

G. Karalius pritaria, kad Macrono išsakyta pozicija dėl Taivano, kad dėl šios krizės tiek pat kalta ir Kinija, ir JAV buvo visiškai nereikalingas momentas, pridaręs begalę nesusipratimų. Prie tokio sąmyšio prisidėjo ir vertimo klaidos, ir neteisingos interpretacijos.

„Dar viena E. Macrono klaida yra įprotis kalbėti visos Europos vardu. Tai labai erzina Vokietiją, Rytų Europą, bet E. Macronas tai daro nebe pirmąkart. Kai jis pristato Prancūzijos poziciją, jis kalba kaip už visą Europą. Nepaisant pareiškimų apie Taivaną ir bandymą būti Europos balsu, jis vis vien pasakė rimtų dalykų dėl strateginės autonomijos.

Paskaičiavimas yra toks, kad 2027 metais Kinija bus pasiruošusi kariniu būdu užimti Taivaną. Iki to laiko JAV visą savo dėmesį ir resursus skirs į tą regioną. Taigi, Europa bus autonomiška norom ar nenorom, nes Amerika išsikraustys. Taigi, gal reikia kažką daryti? Mylim ar nemylim Ameriką, jos bus daug mažiau ir tam reikia vienaip ar kitaip pasiruošti. Karas Ukrainoje parodė, kad Europoje kariuomenės yra nusususios, sandėliai – tušti. Klausiama, kodėl Prancūzija neduoda ginklų Ukrainai, o paaiškėja, kad nelabai ir turi ką duoti. Apie strateginę autonomiją, norom nenorom, kalbėsime dar daug“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas G. Karalius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?