Dviejų karo laikų sąjungininkių santykiai pašlijo Lenkijai sustabdžius Ukrainos grūdų eksportą, kad apsaugotų savo ūkininkus. Dabar sunkvežimių vairuotojai tikisi priversti imtis veiksmų dėl, jų teigimu, nesąžiningos Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos vežėjų konkurencijos.
Praėjusią savaitę jie pradėjo protestą blokuodami Yahodyn-Dorohusk kontrolės punktą su Ukraina. Antradienį prie jų prisijungė Koroščino kontrolės punktas – vienintelė veikianti Lenkijos krovinių perėjimo per sieną su Baltarusija.
Vežėjai skundžiasi, kad Ukrainos ir Baltarusijos vairuotojai siūlo vežimo paslaugas Lenkijoje tokiomis kainomis, su kuriomis jie negali konkuruoti.
„Negalime su tuo taikstytis, nes jie užplūs mus savo pigiais sunkvežimiais, pigiais vairuotojais ir viskuo“, – Baltarusijos pasienyje kalbėjo Jakubas Kotas, kuris vadovauja sunkvežimių vežimo įmonei rytiniame Lenkijos Lukovo mieste.
„Jie neturi tokių išlaidų, kokias mes turime Europos Sąjungoje“, – sakė J. Kot. Jis pridūrė, kad jei nieko nebus daroma, „Lenkijos įmonės bus ištrintos iš žemėlapio“.
Protestuotojai reikalauja sugrąžinti Ukrainos sunkvežimių vairuotojams taikomus leidimų išdavimo reikalavimus, kurių buvo atsisakyta pagal ES susitarimą, kuriuo siekiama padidinti Ukrainos eksportą.
Pagal neseniai iki 2024 m. birželio 30 d. pratęstą ES susitarimą krovinių siuntėjams leidžiama vežti krovinius tarp Ukrainos ir ES šalies be papildomų dokumentų, tačiau Ukrainos sunkvežimių vairuotojams neleidžiama įvežti ir išvežti krovinių ES teritorijoje.
Lenkijos sunkvežimių vežėjai teigia, kad nors jų kolegos iš Ukrainos gali patekti į ES, jiems Ukrainoje skiriamos baudos.
Bandydamas rasti laikiną sprendimą, Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandras Kubrakovas sekmadienį paskelbė, kad jo šalis sustabdys baudų skyrimą vežėjams, neturintiems atitinkamo leidimo vežti krovinius tarp Ukrainos ir trečiosios ES šalies.
Tačiau jis pridūrė: „Mūsų pozicija yra vienareikšmiška: toks vežimas nepatenka į Ukrainos ir ES susitarimą dėl krovinių vežimo ir nėra dvišalis, todėl jam reikalingi leidimai.“
Iš jo pareiškimo matyti, kad Kijevas supranta, jog susitarimas leidžia sunkvežimių vairuotojams vežti krovinius tik iš savo šalies į Ukrainą, išskyrus, pavyzdžiui, Lenkijos sunkvežimių vairuotojus, kurie paima krovinį Vokietijoje ir vėliau jį gabena į Ukrainą.
Lenkijos sunkvežimių vairuotojai su tuo nesutinka.
Vienas iš protestuotojų prie Jahodynės-Dorohusko perėjos Lukaszas Bialaszas Lenkijos radijui „Radio Lublin“ sakė, kad Lenkijos vežėjai turėtų turėti galimybę vežti krovinius iš trečiosios ES šalies į Ukrainą be baudų.
A. Kubrakovas sakė, kad Ukraina kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama išaiškinti susitarimą. Lenkijos diplomatas sakė, kad Varšuva taip pat siekia išaiškinimo.
Nepaisant Ukrainos siūlymo sustabdyti baudų mokėjimą, J. Kot sakė, kad tai „nieko nepakeis“.
Nors pagal ES susitarimą Ukrainos vežėjams neleidžiama dirbti ES šalyse be leidimo, paprasčiausiai nėra pakankamai patikrinimų, kad būtų užtikrinta, jog jie to nedarytų, – sakė jis ir padarė išvadą: „Leidimai turėtų būti ribojami“.
Baltarusijos pasienyje protestuotojai nori, kad Baltarusijos ir Rusijos sunkvežimių vežėjams būtų visiškai užkirstas kelias. ES jau draudžia šių dviejų šalių vežėjams vykdyti veiklą ES, tačiau krovinių gabenimo įmonės gali registruoti įmones Lenkijoje ir „tiesiog pasiimti priekabas iš Baltarusijos ir važinėti po visą Europą“, sakė J. Kot.
Chaosas
Protestuotojai leidžia pravažiuoti tik keliems sunkvežimiams per valandą – išimtis daroma tokiems kroviniams kaip gyvi gyvūnai ir humanitariniai kroviniai, todėl pasienyje susidaro ilgos eilės.
„Daugiau kaip 5 000 sunkvežimių negali kirsti mūsų didžiausio kontrolės punkto“, – sekmadienį pareiškė Ukrainos infrastruktūros ministro pavaduotojas Serhijus Derkačas.
Protestai yra didelė problema Ukrainos bandymams nukreipti eksportą iš užblokuotų Juodosios jūros uostų ir dar vienas kliuvinys ES solidarumo juostų schemai, kuria siekiama paremti šias pastangas.
Kol kas protestai nesukėlė didelės Varšuvos ir Briuselio reakcijos.
„Mes niekam nerūpime, ypač Europos Sąjungai. Niekas nenori kalbėtis, niekas nenori nieko daryti“, – sakė J. Kot.
Protestas kelia politinę riziką Lenkijos vyriausybei, kuri rengiasi svarbiems rudenį vyksiantiems parlamento rinkimams.
Parengta pagal „Politico“ inf.
