Antrasis rinkimų ratas numatytas po dviejų savaičių. K. Kilicdaroglu ankstų pirmadienio rytą sakė, kad, jei prireiks antrojo turo, „mes jį būtinai laimėsime“. R. T. Erdoganas, kalbėdamas savo šalininkams Ankaroje, atkreipė dėmesį į tai, kad „aiškiai pirmauja“ ir taip pat pareiškė esąs pasirengęs antrajam ratui. Prezidentas taip pat sakė, kad jo Teisingumo ir plėtros partija (AKP) bei jos sąjungininkai iškovojo aiškią daugumą parlamento rinkimuose, kurie vyko sekmadienį kartu su prezidento rinkimais.
Jei tikrai prireiks antrojo rinkimų rato, tai bus pirmas kartas Turkijos istorijoje. Trečiasis rinkimuose dalyvavęs kandidatas Sinanas Oganas gavo tik 5 proc. balsų. „Jei reikės antrojo rato, mūsų laukia 14 sunkių dienų“, – teigė jis, tačiau neatskleidė, kurį kandidatą remtų per balsavimą gegužės 28 d.
R. T. Erdoganas naktį iš savo AKP partijos būstinės balkono kreipėsi į šalininkus: „Mes nežinome, ar rinkimai pasibaigs pirmajame rate, tačiau jei žmones nusiųs mus į antrąjį, mes tai gerbsime“. Jis pabrėžė turįs „aiškų pranašumą“ prieš konkurentą K. Kilicdaroglu. „Mes gerbiame rinkimus ir gerbsime kitus rinkimus, – kalbėjo R. T. Erdoganas. – Visa širdimi tikiu, kad toliau tarnausime savo tautai ateinančius penkerius metus“.
Ir K. Kilicdaroglu tikino neabejojantis savo pergale. Visuomenės pokyčių noras yra „didesnis nei 50 proc.“, sakė jis. Opozicijos kandidato stovykla pradžioje abejojo balsų skaičiavimu ir manė, kad pirmauja K. Kilicdaroglu. Ekremas Imamoglu, Stambulo meras ir K. Kilicdaroglu partietis kaltino vyriausybinę stovyklą manipuliuojant skaičiais.
Dauguma apklausų prieš rinkimus prognozavo nežymią K. Kilicdaroglu persvarą prezidento rinkimuose. Net spėta, kad jis švęs pergalę pirmajame rate.
Pasak stebėtojų, rinkėjų aktyvumas buvo stebėtinai didelis, tačiau oficialių skaičių kol kas nėra. Per pastaruosius rinkimus 2018 m. R. T. Erdoganas nugalėjo jau pirmajame rate surinkęs 52,5 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas tada siekė 86 proc.
R. T. Erdoganas 85 mln. gyventojų turinčią šalį valdo du dešimtmečius. 2003 metais jis tapo premjeru, o nuo 2014-ųjų eina prezidento pareigas. Kritikai kaltina jį demokratijos žlugdymu ir autoritariniu valdymo stiliumi. Opozicija pažadėjo grįžimą prie demokratijos, pagarbą nuomonės laisvei ir nepriklausomos teisėsaugos atkūrimą.
