Europa sveikino Pekino pastangas siekti sutaikyti kariaujančias puses, rašo CNN.
Kinijos atstovas Li Hui gegužės 16 dieną Europos Sąjungos būstinėje Briuselyje susitiko su Ukrainos, Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos politikais.
Tačiau Li kelionė atskleidė, kaip skirtingai Kinija ir Europa supranta, kaip gali būti pasiekta taika ir parodė Pekino artimus ryšius su Maskva.
Kinijos atstovą itin šiltai sutiko Rusijos sostinėje. Anksčiau ten diplomatas dirbo kaip Kinijos ambasadorius ištisą dešimtmetį.
Rusijos Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sveiko Pekino „subalansuotą poziciją“ karo Ukrainoje atžvilgiu ir tikino, kad Kinija yra pasiruošusi „sužaisti tinkamai“ siekiant susitarimo.
Tačiau visoje Europoje politikai tikino, kad svarbiausia šiuo metu yra pasiekti taiką, kad Rusija išvestų savo karius, o Ukrainos teritorinis vientisumas būtų atstatytas.
Tikimasi, kad Kinija prisidės prie spaudimo tokiam taikos planui. Vietoje to, Li, veikdamas pagal nurodymus iš Pekino, kalbėjo apie „konsensusą“ vardan taikos, paminėtos kalbos ir apie pačios Europos stiprinimą, „saugumo architektūrą“.
Pastaroji sąvoka išreiškia Kinijos požiūrį, esą Europa per daug kliaujasi NATO ir panašiomis institucijomis, kuriose yra JAV, tačiau nėra Rusijos.
„Pagrindinė bėda yra tai, kad Kinija nenori, jog Rusija ar V. Putinas pasirodytų kaip pralaimėtojai... susitarimas, kuriame reikalaujama, kad Rusija atsisakytų užgrobtų teritorijų, identiškas Rusijos pralaimėjimui“, – teigė Steve Tsang, SOAS Kinijos Instituto vadovas Londono Universitete.
Tai, paprastai tariant „nepriimtina Kinijai“ sakė Tsang.
„Tačiau Ukraina negali priimti bet kokio plano, kuriame nebūtų kalbama apie teritorijos išlaisvinimą“ tęsė profesorius.
Jis pridėjo, kad Europos Sąjunga nenori pamatyti, kaip Rusija, jėga užėmusi teritorijas „galėtų nesulaukti jokios atsakomybės“.
„Sąžininga“ taika
Kinija, kuri mato Rusiją kaip esminę partnerę ir kaip atsvarą augant įtampai su Vakarais, atsisako pasmerkti Maskvos invaziją į Ukrainą ar raginti Kremlių atitraukti karius, nepaisant milijonų karo pabėgėlių ir dešimčių tūkstančių nužudytų žmonių.
Toks požiūris kelia šoką Europai, o Li kelionė buvo skirta glaistyti santykius su Europa.
Bendromis sąvokomis 12-os punktų dokumente Kinija išdėstė savo „politinio susitarimo“ viziją, siekiant nutraukti karą Ukrainoje.
Šis dokumentas buvo paviešintas metų pradžioje, o Li vizito metu siekė jį populiarinti, teigdamas, kad „rimtos saugumo grėsmės“ yra „visų šalių“ reikalas.
Pridėta, kad visų valstybių „suverenumas, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas“ yra neginčityna. Svarbiausia tai, kad šiame dokumente nėra reikalavimo, kad Rusijos kariai nutrauko karo veiksmus, vietoje to skatinamos paliaubos. Ugnies nutraukimą Vakarų politikai įvardija kaip Rusijos siekį, nes tuomet agresorė galėtų įsitvirtinti savo užgrobtose teritorijose. Kinija sulaukė kritikos dėl tokio požiūrio, dėl artimos partnerystės su Rusija, Europos politikai per susitikimus su Li ragino priimti kitokią poziciją, artimesnę Europos Sąjungai.
„Bet kokie bandymai suvienodinti Rusijos, šalies agresorės, statusą su Ukrainos, kuri yra auka, yra nepriimtini“, – teigė Lenkijos Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Wojciech Gerwel.
„Bet kokios priemonės, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, turi būti remiamasi Jungtinių Tautų Chartija“, – sakė Europos Sąjungos Generalinio sekretoriaus politikos klausimais pavaduotojas Enrique Mora susitikime su Kinijos diplomatu. Frédéric Mondoloni, kuris vadovauja Prancūzijos politikos ir saugumo reikalams Prancūzijos užsienio ministerijoje, pareiškė, kad Paryžius buvo įtikintas, jog Kinija gali sužaisti svarbią rolę siekiant „teisingos ir ilgalaikės taikos“, pabrėžiant Ukrainos „suverenumą ir teritorinį vientisumą“.
Pabrėžta, kad Maskva vis dėlto laikoma „visiškai atsakinga dėl karo pradėjimo ir tęsimo“. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba priminė, kad Kyjivas irgi turi „taikos formulę“, kurioje minima, jog Rusija privalo aiškiai ir nedviprasmiškai išvesti karius iš Ukrainos ir grįžti į tarptautinėje politikoje pripažintas Rusijos ribas.
Kai buvo užduota klausimų apie Li turą, Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai teigė, kad Kinijos pastangos siekiant taikos „sulaukė visiško supratimo ir palaikymo tarptautiniu lygmeniu“.
Žinutė
Kol Pekinas tikina, kad yra neutralus karo klausimu, artimas bendradarbiavimas su Kinija ir įtempti santykiai su JAV kelia abejonių dėl tikrųjų Pekino užmojų siekiant taikos.
Beje, Kinija apkaltino JAV už konflikto kurstymą, nes šioji suteikė Ukrainai ginklų gynybai. D.Kuleba kreipėsi į Wall Street Journal, kuris citavo vakarų politikus ir tikino, kad Li ragino Europos politikus skatinti paliaubas ir pratęsė mintį, kad dalis Ukrainos teritorijos būtų palikta Rusijai.
„Aš iš karto susisiekiau su savo kolegomis iš sostinių, kurias lanko Li ir sulaukiau patvirtinimo iš visų, kad nebuvo jokių kalbų apie Rusijos užgrobtų teritorijų pripažinimą“, – D.Kuleba teigė vaizdo įraše savo „Facebook“ puslapyje. „Niekas nieko nesiims už Ukrainos nugaros, nes mes sukūrėme papsitikėjimu grįstus santykius“, – pridėjo Kuleba.
Nors Kinija gali turėti ribotą įtaką keičiantis požiūriui į taikos sąlygas, stebėtojai teigia, kad yra sričių, kuriose Europa sveikins sustiprintą bendravimą. Tuo tarpu išlieka viltis, kad Kinija galės panaudoti savo santykius su Kremliumi, kad pastūmėtų V. Putiną taikos link – tokią nuomonę neseniai trimitavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, lankydamasis Pekine praėjusį mėnesį.
„Vizitas yra vertingas europiečiams, nes jie gali naudoti Li, kad perduotų žinią tiesiai Pekino vadovybei ir galbūt Maskvai. Li turi tiesioginį ryšį su Xi Jinpingu ir gali būti geriau pasirengęs įtikinti Xi, nei Kinijos ambasadų Vokietijoje, Prancūzijoje ar Lenkijoje personalas“, – sakė Paulo Tsai Kinijos centro bendradarbis ir mokslininkas Moritzas RudolfasJeilio teisės mokykloje JAV. „Pagrindinis klausimas yra kokią žinią iš Europos: Kyjivo, Varšuvos, Berlyno, Paryžiaus, Briuselio Li parveš Maskvai ir Pekinui“,– sakė Paulo Tsai.
