Tiek Švedija, tiek jos kaimynė Suomija pareiškė ketinančios įstoti į NATO pagal atvirų durų politiką praėjusių metų gegužės mėnesį, praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Rusija pradėjo neišprovokuotą invaziją į Ukrainą.
Suomija galiausiai buvo priimta šių metų balandžio mėn. ir taip padvigubino Aljanso sieną su Rusija, tačiau Švedijos įstojimas šiuo metu yra užblokuotas.
Visuotinai pripažįstama, kad Švedijos ginkluotosios pajėgos yra suderinamos su NATO. Švedija turi nuolatinę delegaciją NATO ir yra laikoma artima aljanso partnere, o tai reiškia, kad įstoti į aljansą turėtų būti gana paprasta.
Tad kodėl Švedija negali įstoti?
Problema yra Turkija – strategiškai svarbi NATO narė dėl savo geografinės padėties Artimuosiuose Rytuose ir Europoje bei antra pagal dydį karinė galia aljanse – kuri dėl įvairių priežasčių blokuoja Švedijos stojimą.
Svarbiausia, ši šalis teigia, kad Švedija leidžia veikti Švedijoje pripažintų kurdų teroristinių grupuočių nariams, visų pirma kovingai Kurdistano darbininkų partijai (PKK). Šių metų pradžioje Švedija pakeitė savo terorizmo įstatymus, pagal kuriuos priklausymas šioms grupuotėms laikomas nusikaltimu, nors vis dar neaišku, ar Ankarai to pakanka.
Turkija taip pat teigia, kad Švedijos vyriausybė prisidėjo prie kraštutinių dešiniųjų protestų, kurių metu žmonės degino Korano kopijas prie Turkijos ambasados Stokholme.
Neseniai Turkija pareiškė norinti, kad Švedija imtųsi veiksmų po to, kai sekmadienį protestuodami prieš Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano perrinkimą Švedijos įstatymų leidėjai ant parlamento pastato Stokholme iškėlė PKK vėliavą.
Švedijos parlamento atstovas spaudai pripažino, kad žmonės demonstravo vaizdus ant pastato šono, tačiau neturėjo konkrečių įrodymų, kas buvo demonstruojama ir kas už tai atsakingas, praneša „Reuters“.
Galiausiai susirūpinimą kelia tai, kaip noriai R.T.Erdoganas save vadina Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugu. Prieš pat perrinkimą jis CNN sakė, kad jį ir V.Putiną sieja „ypatingi santykiai“.
NATO pareigūnai ir Švedijos vyriausybės žmonės dabar ima nerimauti, kad liepos 11 d. – kito oficialaus aukščiausiojo lygio susitikimo Lietuvos sostinėje Vilniuje – termino praleidimas būtų gera žinia aljanso priešininkams. Tarp jų yra Rusija ir, nors ir ne prie pat Šiaurės Atlanto, Šiaurės Korėja bei Kinija.
„Jei jis (terminas) bus praleistas, tai tokiems žmonėms kaip V.Putinas pasakys, kad Vakarų aljanse yra silpna grandis. Tai suteikia jiems laiko ir erdvės sukelti problemų, – CNN sakė vienas NATO diplomatas. – Tai gali būti bet kas, pradedant kibernetinėmis atakomis ir baigiant finansavimu bei skatinimu deginti daugiau „Korano laužų“, siekiant sukelti susiskaldymą Švedijoje.“
Rytų Europos diplomatas CNN sakė, kad bet koks delsimas ne tik „padrąsina NATO priešus“, bet ir kelia pavojų, kad „R.T.Erdoganas pajus savo galią aljansui“. Diplomatas pridūrė, kad „R.T.Erdoganas pasinaudos šiuo momentu, kad išspaustų kiekvieną lašą iš šios situacijos, ir permes kamuolį Švedijai – padarys ją savo (savų) antiteroristinių įstatymų įkaite“.
Daugumos NATO valstybių pareigūnai optimistiškai tikisi, kad susitarimas gali būti sudarytas iki liepos mėnesio, tačiau supranta, kad už jį gali tekti sumokėti tam tikrą kainą.
Keli pareigūnai atkreipia dėmesį į tai, kaip R.T.Erdoganas sudarė sandorį su Europos Sąjunga, pagal kurį ji, be kitų lengvatų, perdavė Turkijai 6 mlrd. eurų mainais už tai, kad Turkija priims į Europą keliaujančius Sirijos pabėgėlius. Europos pareigūnai ne kartą sakė, kad R.T.Erdoganas žinojo, jog turi Briuseliui užnugarį, nes gali savo nuožiūra „užtvindyti“ Europą pabėgėliais.
Susitarimas turi būti sudarytas
Ką NATO sąjungininkai galėtų duoti R. T. Erdoganui, kad jis persigalvotų dėl Švedijos?
Pirmiausia, Turkija nori, kad JAV Kongresas patvirtintų JAV gaminamų naikintuvų F-16 pirkimą. Nors JAV pareigūnai nenori atvirai sieti Švedijos klausimo ir F-16 lėktuvų, pareigūnai sako, kad užkulisiuose akivaizdžiai norima sudaryti sandorį.
Diplomatai taip pat gerai žino, kad Turkijos ekonomika yra sunkioje padėtyje, nes sparčiai auga infliacija ir krenta jos valiutos vertė dolerio atžvilgiu, ir kad tiek JAV, tiek ES šiuo metu taiko šaliai sankcijas.
Nors yra galimybių susitarti – ir sąjungininkai, pasisakantys už Švedijos prisijungimą, turi įtakos – yra keletas problemų, dėl kurių liepos 11 d. gali ateiti ir praeiti, o NATO gali nesulaukti papilymo.
Pirma, R.T.Erdoganas yra nenuspėjamas. Sekmadienį įvykę rinkimai buvo arčiausiai to, kad jis prarastų valdžią per pastaruosius 20 metų, todėl sąjungininkai baiminasi, kad jis gali dukart nusiteikti prieš Švediją, kai kalbama apie jos kovos su terorizmu politiką.
Vargu ar Švedija įves ką nors, kas atrodytų taip autoritariškai, kaip R.T.Erdoganas tikriausiai norėtų, ypač kai kalbama apie kurdus. Šiuo metu vienintelis sprendimas gali būti toks, kad R.T.Erdoganas pripažins, jog Švedijos jau padaryti teroro įstatymų pakeitimai yra jo asmeninė pergalė, ir eis toliau.
Antra, Turkija nėra vienintelis trikdis: Vengrija taip pat prieštarauja Švedijos stojimui į NATO.
Šie du klausimai tam tikru lygmeniu sąveikauja tarpusavyje: jei R.T.Erdoganas pripažintų Švedijos kovos su terorizmu įstatymus kaip pakankamus – tik dėl to, kad Vengrija blokuotų Švedijos, jis rizikuoja atrodyti silpnas, mano Europos pareigūnai.
Savo ruožtu Švediją palaikančios sąjungininkės – įskaitant Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę, turbūt dvi įtakingiausias NATO nares, – ragina užbaigti Švedijos prisijungimo procesą iki liepos 11 d. ir privačiai siūlo Švedijai garantijas, jog ji yra jų prioritetas, kad ir ką darytų Turkija.
Švedijos prisijungimas prie NATO būtų naujausia iš ilgo sąrašo gerų naujienų aljansui nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Pareigūnus nustebino aljanso vienybės lygis nuo karo pradžios ir jie džiaugėsi atnaujintais pažadais dėl išlaidų gynybai ir aljanso stiprinimo.
Kaip pati teigia, Rusija pradėjo karą iš dalies dėl NATO plėtros, o dabar prie aljanso jau prisijungė Suomija, Švedija vykdo stojimo procesą, nori prisijungti ir Ukraina, tad V.Putino tikslas stabdyti NATO plėtrą atsisuko prieš jį bumerangu. Net japonai pereina prie NATO, o šalies užsienio reikalų ministras šio mėnesio pradžioje CNN sakė, kad šalis derasi dėl pirmojo NATO ryšių biuro Azijoje atidarymo.
Nepaisant visų kalbų apie tai, kad NATO dar visai neseniai susidūrė su tuo, ką Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino „smegenų mirtimi“, neabejotina, kad aljansas atgaivino savo tikslą ir yra įsitikinęs savo ateitimi. Būtent todėl pareigūnai taip nerimauja dėl to, kad Turkija vetuos Švedijos stojimą į NATO pagal jos pačios sudarytą grafiką.
Kaip grandinė yra stipri tik tiek, kiek stipri jos silpniausia grandis, taip ir aljansas yra vieningas tik tiek, kiek vieningas jo paskutinis aktas. Šiuolaikiniame diplomatijos pasaulyje signalai ir potekstės turi didžiulę reikšmę. Ir nors gali atrodyti, kad visai nesvarbu, kada tiksliai Švedija įstos ar neįstos į NATO, Turkija, suteikdama aljanso priešams menkiausią užuominą, kad nariai gali būti atrinkti, pareigūnų nuomone, sugriautų mėnesius trukusį gerą darbą, kuris suartino aljansą labiau nei bet kuriuo kitu metu pastaruoju laiku.
Parengta pagal CNN inf.
