NATO teritorijoje nukritusi Rusijos raketa privertė sunerimti: kyla klausimų, kaip reaguoti į galimas oro grėsmes

Praėjusį gruodį per Rusijos puolimą Ukrainoje paleista sparnuotoji raketa įskriejo į Lenkiją ir nukrito į mišką, esantį maždaug už 16 kilometrų nuo NATO mokymo centro. Kai kurių Vakarų pareigūnų teigimu, tai atskleidė problemas, susijusias su Aljanso oro erdvės gynyba.

Bachmutas.<br>AP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Bachmutas.<br>AP/Scanpix asociatyvi nuotr.
Balandžio mėn. Lenkijos šiaurėje, netoli Bydgoščiaus miesto, rastos raketos nuolaužos.<br>Twitter nuotr.
Balandžio mėn. Lenkijos šiaurėje, netoli Bydgoščiaus miesto, rastos raketos nuolaužos.<br>Twitter nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 4, 2023, 10:02 PM, atnaujinta Jun 5, 2023, 10:50 AM

Duomenys apie raketą visuomenei nebuvo žinomi iki balandžio mėnesio, kai žygeivis miške už Bydgoščiaus miesto, esančio šiaurės Lenkijoje, rado nuolaužas ir apie tai pranešė vietos valdžios institucijoms.

Bydgoščiuje yra įsikūręs NATO Jungtinių pajėgų mokymo centras, kuriame vyksta taktiniai mokymai Aljanso narių kariams.

Nors Lenkijos vyriausybė kol kas atsisakė pateikti galutines tyrimo išvadas, kurios atskleistų, kas buvo nuolaužų vietoje, tačiau saugumo analitikai ir Vakarų pareigūnai teigia, kad turimi įrodymai rodo, jog veikiausiai tai buvo KH-55 sparnuotoji raketa, kurią Rusija naudojo siekdama suklaidinti Ukrainos oro gynybos sistemas.

Lapkritį Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Rusija paima senesnes sparnuotąsias raketas, skirtas branduoliniams ginklams gabenti, pašalina iš jų kovines galvutes ir paleidžia jas į Ukrainą kaip apgaulę.

Dėl to, kaip Rusijos raketa prasiskverbė į Lenkijos oro erdvę ir nesulaikyta nuskrido daugiau nei pusę šalies teritorijos, Lenkijoje pradėtas tyrimas, o NATO viduje kilo klausimų, kaip reaguoti į galimas oro grėsmes.

Ši raketa į Lenkiją nukrito praėjus maždaug mėnesiui po kito incidento, kai lapkričio 15 d. sugedusi Ukrainos priešlėktuvinės gynybos raketa nukrito netoli pietinio Lenkijos miesto Pševoduvo ir pražudė du žemės ūkio darbuotojus.

„Konfliktas truks kurį laiką, ir tai nebus paskutinis kartas, kai raketa nukrypsta nuo kurso“, – „The Wall Street Journal“ sakė Vašingtono strateginių ir tarptautinių studijų centro Tarptautinio saugumo programos vyresnysis bendradarbis ir Priešraketinės gynybos projekto direktorius Tomas Karako.

Gruodžio 16 d. Lenkijos radarams užfiksavus objektą, skrendantį šalies oro erdvėje, du Lenkijoje dislokuoti JAV karinių oro pajėgų naikintuvai F-15 ir du rajone skridę Lenkijos valdomi naikintuvai MiG-29 nei vizualiai, nei savo borto radarais neidentifikavo raketos, sakė vienas Lenkijos pareigūnas.

Ta diena buvo labai debesuota, kruša ir rūkas stipriai ribojo matomumą. Po to, kai raketa dingo iš radarų ekranų, Lenkijos kariuomenė nustatė, kad ji nėra susijusi su branduoline, biologine ar chemine ataka, tačiau tolimesnės objekto paieškos taip ir neatliko.

Balandžio 27 d. Gynybos ministerija paskelbė, kad miške netoli Bydgoščiaus buvo rastos raketos liekanos. Tai sukėlė šalyje pasipiktinimą, kritikuojant valdžią, kodėl apie raketos patekimą į valstybės teritoriją nebuvo paskelbta anksčiau.

Lenkijos vyriausybė nepatvirtino, kad raketa buvo paleista iš Rusijos, tačiau šios šalies pareigūnai teigia, kad ji greičiausiai netyčia nukrypo nuo kurso.

Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby anksčiau šį mėnesį sakė, kad JAV susisiekė su Lenkija dėl raketos ir bando išsiaiškinti dėl aplinkybių.

Po lapkričio mėnesio įvykusio incidento su raketa, per kurį žuvo du žemės ūkio darbuotojai, Vokietija pasiūlė Lenkijai atsiųsti oro gynybos sistemų „Patriot“.

„Patriot“ į Lenkiją atkeliavo tik sausio mėnesį, tačiau planuojama, kad šiemet bus sugrąžinta į Vokietiją, nes oro gynybos sistemų pasiūla yra ribota.

Sparnuotosios raketos gali sugesti, jei operatoriai neteisingai įveda koordinates, jei jų borto sistemos neteisingai nuskaito vietovės reljefą arba jei priešininkų kariuomenė siunčia netikrus GPS signalus, kad suklaidintų jos navigacijos prietaisus, o tokią taktiką naudojo Ukraina.

Tačiau net ir per klaidą į NATO teritoriją patekusi raketa gali sukelti galimą eskalaciją. Nors užsienio raketos galimybė smogti Lenkijai sukėlė klausimų dėl šalies gebėjimo ginti savo oro erdvę, Lenkijos pareigūnas teigė, kad operatyvinės klaidos nebuvo.

Jo teigimu, manymas, kad bet kas, kas identifikuota radaruose, yra grėsmė, gali sukelti katastrofą. Kaip pavyzdį, jis nurodė praeityje įvykusius keleivinių orlaivių numušimus, pavyzdžiui, 2020 m. virš Irano numuštą oro bendrovės „Ukraine International Airlines“ lėktuvą.

„Negalima priimti sprendimo numušti objektą vien remiantis radaro įrašais“, – sakė pareigūnas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, kuris anksčiau šį mėnesį gavo vidinę ataskaitą apie raketą, atsisakė aptarti šį incidentą. „Viskas, ką dabar aptarinėja žiniasklaida, yra tik spekuliacijos“, – interviu žurnalui sakė A.Duda.

NATO pareigūnas atsisakė komentuoti raketos incidentą, tačiau patvirtino, kad A.Duda kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu gegužės mėnesio pradžioje.

„NATO nuolat peržiūri mūsų oro ir priešraketinės gynybos priemones, kad užtikrintų atgrasymą ir visų sąjungininkų gynybą“, – sakė pareigūnas.

Praėjusių metų balandį vienas bombos prikrautas bepilotis sovietinių laikų dronas skrido per visą Vengriją ir į Kroatiją, kol nukrito maždaug už 150 metrų nuo kolegijos bendrabučio. Ukraina ir Rusija kaltino viena kitą dėl šio vos tragedija nesibaigusio incidento.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.