Apskaičiuota, kad kritinėse teritorijose atsidūrė apie 80 gyvenviečių ir 16 000 žmonių. Socialiniuose tinkluose apstu nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas tyvuliuojantis vanduo, o ant pastatų stogų – vandens bandantys išvengti žmonės.
Chersono gyventojai vieni pirmųjų dešiniajame Dniepro krante pajuto rusų įvykdyto teroristinio išpuolio Kachovkos užtvankos pasekmes. Trečiadienį kai kuriose Chersono vietovėse vandens lygis buvo didesnis nei 5 metrai.
Pasak Chersono Raudonojo Kryžiaus draugijos vadovės Natalijos Šatilovos-Pogašios, situacija dar kartą patvirtino, kad Chersono gyventojai yra organizuoti ir vieningi: „Savanoriai, tiesiog rūpestingi Chersono gyventojai, kurie kažkur randa pripučiamų valčių, važinėja gatvėmis, tikrina kiemus ir namus, ieško pasilikusių žmonių, pagyvenusių ir judėjimo negalią turinčių žmonių, taip pat pririštų naminių gyvūnų. Jie budi prie salos su automobiliais, valtimis, kuo tik turi, ir siūlo savo pagalbą.“
Pasak vadovės, nukentėjusiems Chersono gyventojams reikia greitojo maisto, sausų drabužių, apatinių drabužių, pagalvių, antklodžių, čiužinių, higienos priemonių, rankšluosčių, dujinių viryklių su balionais, vienkartinių indų ir vaistų.
„Dabar susiduriame su vandens valymo tablečių problema. Šiuo metu turime vandens, tačiau suprantame, kad potvynis paveikė ir nuotekų valymo įrenginius bei kapines, kurios yra nuplaunamos. Manau, kad turėsime Dniepro upės ir požeminio vandens taršą. Taigi, tam atvejui, dabar darome tokį rezervą, nes nežinome, kas bus rytoj“, – UNIAN sakė ji.
Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija perspėjo, kad po Kachovkos užtvankos susprogdinimo į rezervuarus ir šulinius gali patekti pavojingų cheminių medžiagų ir infekcinių ligų sukėlėjų.
„Kalbame apie dizenteriją, galimus choleros atvejus ir bendrą ūmių žarnyno infekcijų, tokių kaip stafilokokinės infekcijos, paplitimą“, – įspėjo ji.
Užkrečiamųjų ligų specialistas ir Nacionalinės imunoprofilaktikos ekspertų techninės grupės vadovas Fediras Lapijus komentare „RBC-Ukraina“ teigė, kad infekcinę grėsmę sukėlė didelis vandens išsiliejimas, užtvindęs agrochemijos sandėlius, karvides ir pastatus, kuriuose buvo laikomi gyvuliai. Taip pat buvo užtvindyti kaimai, kuriuose yra kapinės ir kuriuose dažniausiai naudojami duobiniai tualetai.
Tuo metu Chersono savanorė Olga Cylinko „Channel 24“ taip pat pasakojo apie infekcinių ligų riziką, su kuria gali susidurti kai kurių kaimų gyventojai. Pasak jos, vietovė, kurioje ji gyveno, savotiška: čia nebuvo komunalinių nuotekų sistemos, todėl visi naudojosi duobėmis. Potvynio dieną, kai jos sūnus 12 val. per pietus grįžo pasiimti dokumentų, namas jau buvo apsemtas „vandens ir fekalijų“.
„Gali kilti didelis infekcinių ligų protrūkių pavojus. Dabar vasara. Karštis. Tai pietų kraštas, todėl manau, kad turime kalbėti ir apie tai. Anksčiau ar vėliau vanduo nuslūgs. Žmonės pradės grįžti arba bandys ką nors išsaugoti. O kas jų lauks? Tai reikia paaiškinti“, – sakė savanoris.
Palikti likimo valiai
Didžiausią žalą patyrė Rusijos okupuotas Dniepro žemutinis krantas. Oleškyje Rusijos okupacinėmis sąlygomis gyvenantys žmonės „Kyiv Independent“ pasakojo, kad yra įstrigę spąstuose – neturi transporto priemonių ar degalų, kad galėtų išvykti, arba jiems kelią užkirto Rusijos pajėgos.
Rusijos naujienų tarnyba TASS birželio 7 d. 9.10 val. teigė, kad evakuota 1 300 žmonių. Vyriausiasis Rusijos kolaborantas Chersono srityje Volodymyras Saldo pareiškė, kad materialinių nuostolių patyrusiems žmonėms bus suteikta finansinė pagalba, o vaikai vežami į okupuotą Chersono sritį ir Krymą į „geras atostogų stovyklas“.
Tačiau srities gyventojai ir jų artimieji teigė, kad jokios evakuacijos nebuvo.
„Orkai apleido miestą, – sakė tremtyje gyvenantis Oleškio meras Jevhenas Riščiukas. – Žmonės sėdi ant namų stogų. Mieste nėra valčių. Komendanto valanda neatšaukta. Genocidas.“
Oleho, kurio vardas saugumo sumetimais pakeistas, teta ir negalią turintis sūnėnas gyvena Oleškyje. Jis taip pat pasakojo apie ant stogų sėdinčius ir pagalbos laukiančius gyventojus.
„Šiuo metu Oleškyje daug žmonių sėdi ant stogų, – sakė Olehas. – Jie neturi nei maisto, nei vandens. Žmonės padėjo užnešti sūnų į viršų, o jie su savimi nieko nepasiėmė. Jie sėdi ir mojuoja kažkokiu raudonu skuduru. Pro šalį plaukia valtys, bet jų dar niekas nepasiėmė“.
Serhijus, kurio tėvai yra įstrigę Oleškyje, su „Kyiv Independent“ pasidalijo vieno iš savo pažįstamų balso žinute. Garso įraše moteris, neatskleidusi savo vardo, sakė, kad situacija miestelyje yra kritinė, daug vaikų, pagyvenusių ir neįgalių žmonių daugybę valandų yra įstrigę ant stogų.
Jos teigimu, Rusijos kariai mažiau užtvindytose vietovėse įrengė patikros postus, kad neleistų vietiniams gyventojams pabėgti iš nelaimės zonos ar gelbėti kitų.
„Jie mus naikina“, – verkė ji.
Nukentėjusiųjų bandymus pabėgti valtimi ar kitaip sutrukdė Rusijos pajėgos, kurios neleido niekam išvykti, jei neturėjo rusiško paso. Daugybė žmonių pranešė, kad į juos buvo šaudoma, kai jie bandė pabėgti iš užlietų teritorijų, nurodė „Kyiv Independent“.
„Politico“ pranešė, kad Rusijos pajėgos blokavo žmones, kurie bandė pabėgti iš karto po užtvankos sugriovimo, ir privertė juos laukti namuose, kol bus sudarytas oficialus evakuojamų asmenų, kurie bus išvežti iš teritorijos autobusais, sąrašas.
Gyventojai dalijosi liudijimais apie prieš užtvankos susprogdinimą okupantų vykdytą pabėgimo priemonių naikinimą. Serhijaus tėvai pasakojo, kad rusai perėjo per miestą ir surinko arba sunaikino visas valtis, kurias galėjo rasti, likus kelioms savaitėms iki sprogimo.
„Jie pavogė valtis prieš visa tai... visus desantus, jie išnešė visas valtis. Jie tarsi specialiai tam ruošėsi, kad sukurtų tokią situaciją ir niekas negalėtų pabėgti.
Mes manėme, kad jie plėšikauja. Dabar suprantu, kad buvo specialus įsakymas pašalinti visas plaukimo priemones, kad žmonės negalėtų išsigelbėti“, – sakė Serhijus, perfrazuodamas tai, ką jam pasakojo tėvai.
Olehas nurodė, kad panašią istoriją jam pasakojo teta.
„Jos (valtys) buvo atimtos, – sakė jis, cituodamas savo tetą. – Žmonės, kurių namai buvo užrakinti, pasiliko savo valtis. Tos, kurios stovėjo ant prieplaukos, buvo sudaužytos, sušaudytos arba išvežtos“.
Pasak Serhijaus, okupacinė valdžia dingo iš Oleškio, tačiau bandantiems pabėgti civiliams buvo užkirstas kelias. Keli žmonės „Kyiv Independent“ patvirtino, kad išvykti buvo leidžiama tik žmonėms, turintiems Rusijos pasus.
Ukrainos televizijai Antonivkos gyventoja Tetiana Achtemenko sakė, kad jos šeimos nariai jai pasakojo apie „labai blogą padėtį – vanduo kyla, bet rusai draudžia evakuotis, šaudo žmonėms į kojas. Buvo keli bandymai mesti granatas į žmones, jei pamatydavo, kad jie bando pabėgti.
Rusai taip pat trukdo savanoriams bandyti padėti žmonėms, pranešė Ukrainos naujienų svetainė „Texty“, cituodama moterį, kurios artimieji yra potvynio zonoje. Pasak ukrainiečių savanorio Andrijaus Knigos, kurio šeimos nariai yra nelaimės zonoje, net rusų savanoriai, atvykę padėti žmonėms iš Krymo, buvo stabdomi rusų patikros punktuose.
Nukentėjusiuose miestuose nutrūkus elektros energijos tiekimui ir nesant mobiliojo ryšio, daugelis žmonių prarado galimybę susekti įstrigusius savo šeimos narius, kurių daugelis yra senyvo amžiaus arba turi judėjimo problemų.
Susirašinėjimo programėlės „Telegram“ pokalbiuose šimtai žmonių prašo galinčių išgelbėti jų artimuosius. Daugelyje šių prašymų aprašomi žmonės, kurie įstrigę ant stogų Kardašynkos, Soloncų ir kituose kaimuose.
Viename iš jų rašoma, kad trys septynių asmenų šeimos su šunimi ir papūga įstrigo ant stogo Krynkos kaime ir turi mažai maisto bei geriamojo vandens.
„Jei tik kas nors galėtų juos aprūpinti atsargomis“, – rašoma žinutėje viename iš „Telegram“ pokalbių.
Kitoje žinutėje rašoma, kad dvi moterys ir pensininkas, negalintys judėti be pagalbos, bando išsigelbėti slėpdamiesi ant dviejų aukštų pastato stogo Hola Prystane. Kaip ir daugelis kitų, jie ten įstrigę su nedaug maisto ir vandens.
„Prašome padėti evakuoti žmones. Vanduo artėja, o srovė stiprėja“, – rašoma žinutėje.
