Ispanija pradeda ekshumuoti pilietinio karo aukas iš F. Franco bazilikos

Pirmadienį ekspertai pradėjo ekshumuoti Ispanijos pilietinio karo aukas didžiulėje bazilikoje netoli Madrido, joje kadaise buvo palaidotas buvęs diktatorius Francisco Franco, pranešė vyriausybė.

Pirmadienį ekspertai pradėjo ekshumuoti Ispanijos pilietinio karo aukas didžiulėje bazilikoje netoli Madrido.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Pirmadienį ekspertai pradėjo ekshumuoti Ispanijos pilietinio karo aukas didžiulėje bazilikoje netoli Madrido.<br>Zuma Press/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 12, 2023, 5:46 PM

To imtasi Ispanijai rengiantis pirmalaikiams visuotiniams rinkimams liepos 23 d., socialistų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas kovos dėl perrinkimo.

Ekspertų komanda sieks ekshumuoti 128 1936–1939 m. pilietinio karo aukas iš bazilikos komplekso Kuelgamuros slėnyje, anksčiau vadintame Kritusiųjų slėniu, pranešė Demokratinės atminties ministerija. Tikslas yra „sugrąžinti tuos kūnus šeimoms, kad būtų oriai palaidoti“, sakoma ministerijos pranešime. Jame priduriama, jog „tai ne politikos, o tiesiog žmogiškumo reikalas“.

Komplekse su 150 metrų aukščio akmeniniu kryžiumi anonimiškai palaidota maždaug 33 tūkst. žmonių, abiejų per pilietinį karą kovojusių jėgų aukų. Daugelis palaikų buvo perkelti į šią vietą už 50 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Madrido iš kapinių ir masinių kapų visoje šalyje, nepranešus šeimoms.

Nors ši vieta skirta visiems žuvusiesiems per pilietinį karą atminti, tik du kapai bazilikoje buvo pažymėti: F. Franco ir Ispanijos fašistinės „Falange“ partijos įkūrėjo Jose Antonio Primo de Riveros. 2019 m. vyriausybė perkėlė F. Franco palaikus į civilių kapines, o balandį tą patį padarė ir su J. A. Primo de Riveros palaikais.

Daugelis ten palaidotų aukų artimųjų seniai siekia palaidoti artimuosius šeimų kapavietėse nurodant jų vardus.

Svarbiausias 2018 m. į valdžią atėjusio P. Sanchezo prioritetas buvo pagerbti tuos, kurie žuvo ar patyrė smurtą ir represijas per pilietinį karą ir po to sekusią F. Franko diktatūrą. 2022 m. spalį įsigaliojusiu vadinamuoju demokratinės atminties įstatymu siekiama paversti Kuelgamuros slėnį tamsiųjų diktatūros metų atminties vieta. Taip pat skatinama ieškoti aukų, palaidotų masinėse kapavietėse visoje Ispanijoje, ir panaikinti F. Franco režimo priešininkų baudžiamuosius nuosprendžius.

Vis dėlto įstatymas buvo sutiktas prieštaringai, dešiniosios partijos teigė, kad juo be reikalo prikeliama praeitis. Opozicijos lyderis Alberto Nunezas Feijoo, dešiniosios Liaudies partijos (PP) vadovas, pažadėjo jį atšaukti, jei ateis į valdžią per kitą mėnesį vyksiančius rinkimus.

Apklausos rodo, kad PP laimės pirmalaikius rinkimus, tačiau norėdama valdyti turės siekti kraštutinių dešiniųjų partijos „Vox“ paramos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.