Keturi prezidentai ir trys atstovai Kijeve susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o šeštadienį išvyks į Sankt Peterburgą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Būtent paaštrėjusio konflikto metu reikia lygiai taip pat paspartinti taikos paieškas“, – sakoma Pietų Afrikos Respublikos prezidento Cyrilo Ramaphosos pareiškime.
Aukšto rango diplomatijos komanda tikisi, kad prie derybų stalo bus išgirstas balsas žemyno, kuris po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą smarkiai nukentėjo nuo išaugusių grūdų kainų ir platesnio poveikio pasaulinei prekybai.
„Mes norime su jais bendrauti... ir išsiaiškinti, ar yra galimybių bendromis pastangomis priartinti taiką Ukrainoje“, — sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olegas Nikolenka.
Tačiau ši iniciatyva, naujausia iš virtinės kol kas nesėkmingų diplomatinių pastangų sustabdyti kraujo liejimą, prasideda ne pačiomis geriausiomis aplinkybėmis.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva suintensyvino naktines atakas prieš didžiuosius Ukrainos miestus, o Kijevas pradėjo didelį kontrpuolimą, siekdamas susigrąžinti Rusijos okupuotas teritorijas.
„Sąlygų taikioms ir konstruktyvioms diskusijoms nebėra“, – trečiadienį AFP sakė Kongo diplomatinis šaltinis.
Trys lyderiai – Ugandos prezidentas Yoweri Museveni, Egipto prezidentas Abdel Fattah al Sisi ir Kongo-Brazavilio prezidentas Denis Sassou Nguesso – atsisakė vykti į kelionę.
Vietoj savęs jie atitinkamai siunčia buvusį premjerą, dabartinį ministrą pirmininką ir savo biuro vadovą. Y. Museveni pranešė, kad negali vykti, nes susirgo COVID-19.
Diplomatinis šaltinis apgailestavo, kad nedalyvaujant „Afrikos scenos sunkiasvoriui A. F. al Sisi“, iniciatyvos mastas „gali susilpnėti“.
Tik trys iš pirminių misijos narių – C. Ramaphosa, Senegalo prezidentas Macky Sallas ir Zambijos prezidentas Hakainde Hichilema bei Komorų Respublikos prezidentas Azali Assoumani, kuris šiuo metu vadovauja Afrikos Sąjungai – penktadienį traukiniu iš Lenkijos vyks į Kijevą.
Ketvirtadienį Afrikos vadovų delegacija Varšuvoje susitiko su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
„Mažas politinis svoris“
Ši misija rengiama PAR siekiant pagerinti savo tarptautinę reputaciją praėjus kelioms dienoms po to, kai Baltieji rūmai išreiškė susirūpinimą dėl jos santykių su Rusija ir po to, kai įstatymų leidėjai paragino pašalinti Pretoriją iš prekybos pakto su JAV.
Afrikos šalių nuomonės dėl reakcijos į karą išsiskyrė: kai kurios iš jų stojo Ukrainos pusėn, kitos išliko neutralios arba palaikė Maskvos pusę.
Analitikų teigimu, Afrikos misijos galimybės pasiekti norimą taiką atrodo neįtikėtinai menkos, nes ir Kijevas, ir Maskva įsitikinę, kad gali laimėti mūšio lauke.
O. Nikolenka sakė, kad Ukrainos teritorinės nuolaidos nėra svarstomos.
„Jie negalės mums nieko pasiūlyti dėl konflikto sureguliavimo, – apie Afrikos lyderius sakė Ukrainos politikos analitikas Anatolijus Oktysiukas. – Jie negali atlikti tarpininkų vaidmens. Jie turi mažą politinį svorį ir jokios įtakos“.
Vis dėlto analitikai teigė, kad tarpininkavimo pastangomis galima tikėtis iškovoti tam tikrų nuolaidų iš Kremliaus prieš kitą mėnesį vyksiantį Rusijos ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimą.
Vienas iš tikslų – užtikrinti, kad susitarimas, pagal kurį grūdai iš Ukrainos gali patekti į pasaulinę rinką ir kurį Maskva grasina nutraukti, išliktų gyvybingas ateityje.
Apsikeitimas kaliniais ir trąšų eksportas taip pat greičiausiai bus įtraukti į darbotvarkę Maskvoje, mano kiti analitikai.
„Tai teatras“, – apie taikos pastangas sakė Keiptauno universiteto profesorius Jeremy Seekingsas. C. Ramafosai „tikrai reikia kažkaip atkurti jo patikimumą. Ir jis griebiasi šiaudo, nes šansas – labai menkas“.
