Žvilgsnis į būsimus Ukrainos pokario rinkimus: sieks valdžioje išvengti rusų agentų, svarsto dėl elektroninio balsavimo

Nors Ukrainoje tebevyksta karas, ji jau ruošiasi taikos meto rinkimams ir svarsto, kaip elgtis su rusų infiltruotojais.

Karas Ukrainoje.<br>Zuma Press/Scanpin nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Zuma Press/Scanpin nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Zuma Press/Scanpin nuotr.
Karas Ukrainoje.<br>Zuma Press/Scanpin nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 21, 2023, 4:14 PM

Praėjusią savaitę Ukrainos pareigūnai Briuselyje aptarė, kaip surengti pirmuosius pokario rinkimus, kurie bus atidžiai stebimi Europos Sąjungoje.

Vyriausiasis Ukrainos rinkimų pareigūnas Olegas Didenko pasakojo, kad jo šalis turi pasirengti rizikai, jog Rusija bandys „įdiegti savo atstovus, savo agentus į Ukrainos valdžios institucijas“.

Spalio mėnesį Ukrainoje turėjo įvykti parlamento rinkimai, o kitais metais – prezidento rinkimai, tačiau dėl karo pasirengimas abiem rinkimams buvo sustabdytas.

„Suprantu, kad Ukraina, rengdama pokario rinkimus, turėtų užtikrinti demokratinius standartus, susijusius su rinkimų teisėmis“, – sakė O.Didenko, kuris yra Ukrainos centrinės rinkimų komisijos vadovas.

Tačiau jis pridūrė, kad Ukraina turi galvoti, kaip apsisaugoti nuo tokio kišimosi ir užkirsti kelią grėsmėms nacionaliniam saugumui.

Rusijos vykdomas karas pristabdė Ukrainos demokratinį gyvenimą. Pagal Konstituciją jokie rinkimai, nei parlamento, nei prezidento, negali vykti, kol šalyje galioja karo padėtis, kurią prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė tą rytą, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija ir kuri galioja iki pat šiol.

Tačiau nuogąstavimai dėl Rusijos kišimosi yra tik viena iš daugelio kliūčių, su kuriomis Ukraina susidurs rengdama pirmuosius pokario rinkimus.

Juose taip pat reikės atsižvelgti į daugiau kaip 8 mln. ukrainiečių, maždaug 20 proc. gyventojų, kurie pabėgo nuo Rusijos agresijos ir šiuo metu gyvena užsienyje.

Todėl praėjusią savaitę Ukrainos pareigūnai lankėsi Briuselyje, kur susitiko su kitų Europos šalių rinkimų pareigūnais, kad aptartų, kaip palengvinti pabėgėlių balsavimą.

O.Didenko teigė, kad svarstomos kelios techninės galimybės – balsavimo punktų skaičiaus didinimas trečiosiose šalyse, taip pat naujų balsavimo metodų, pavyzdžiui, elektroninio balsavimo ar balsavimo paštu, diegimas.

Tačiau naujas balsavimo modelis bus politinis sprendimas, nes galutinį sprendimą priims Ukrainos parlamentas.

„Turime įsitikinti, kad bet kokį pasirinkimą pirmiausia remia visos Ukrainos politinės jėgos, o antra, kad juo gali pasitikėti piliečiai“, – sakė demokratiją remiančios tarpvyriausybinės organizacijos „International IDEA“ Europos programos direktorius Sam van der Staak.

„Ukraina turi viską padaryti teisingai nuo pat pradžių, nes visi ją stebi, įskaitant Rusiją“, – pridūrė jis.

Kijevas jau ėmėsi priemonių apriboti prorusiškų partijų įtaką, kuriomis Kremlius jau seniai naudojasi darydamas poveikį Ukrainos politikai.

Praėjusių metų gegužę V.Zelenskis pasirašė draudimą visoms 11 šalies prokremliškų partijų, kaltinamų kenkimu Ukrainos suverenitetui.

Prorusiška „Opozicijos platformos – Už Gyvybę“ partija anksčiau buvo antra pagal dydį politinė jėga Ukrainos parlamente, bandžiusi užginčyti draudimą teisme, tačiau 2022 m. rugsėjį Ukrainos Aukščiausiasis Teismas galiausiai jį paliko galioti.

Sausį V.Zelenskis taip pat atėmė Ukrainos pilietybę iš keturių įstatymų leidėjų už bendradarbiavimą su Maskva, grėsmę nacionaliniam saugumui ir Kremliaus propagandos skleidimą – tarp jų ir iš oligarcho Viktoro Medvedčuko, kuris kadaise buvo laikomas pagrindiniu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Ukrainoje.

Tačiau kai kurie prokremliški politikai tebėra aktyvūs.

Likę „Opozicijos platformos – Už Gyvybę“ deputatai buvo suskirstyti į dvi naujai sukurtas grupes – „Platformą už gyvybę ir taiką“, kuriai vadovauja buvęs energetikos ministras ir žinomas prorusiškas veikėjas Jurijus Boiko, ir „Ukrainos atkūrimą“.

Paklaustas, ar Ukrainos valdžios institucijos svarstys galimybę vėl uždrausti jiems kandidatuoti pokario rinkimuose, vyriausiasis rinkimų pareigūnas O.Didenko atsakė, kad tai nepriklauso nuo Ukrainos centrinės rinkimų komisijos sprendimo.

„Teismas sprendimą priėmė kiekvienu konkrečiu atveju, atidžiai išnagrinėjęs šalių veiklą ir darbotvarkę“, teigė O.Didenko, pabrėždamas, kad tai nebuvo nepagrįstas draudimas.

Tačiau Rusijos puolimas prieš Ukrainos demokratiją nesibaigs karu, tikino jis.

„Turime kaimyną teroristą, ir jis neišnyks po [mūsų] pergalės. Jis vis dar bus čia“, – pridūrė O.Didenko.

Parengta pagal „Politico“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.