„Ukrainos vyriausybė pati pasakė, kad jos narystė NATO negalima, kol Rusija tęsia karą prieš Ukrainą“, – įstatymų leidėjams sakė O. Scholzas.
„Todėl siūlau, kad Vilniuje sutelktume dėmesį į tai, kas dabar yra absoliutus prioritetas – stiprinti Ukrainos kovinę galią“, – sakė kancleris.
O. Scholzas taip pat pareiškė, kad nuo kitų metų Vokietija pasieks NATO tikslą skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Rusijos karas Ukrainoje paskatino didelį Berlyno gynybos politikos pokytį. „Užtikrinsime, kad Bundesveras pagaliau gautų jam reikalingą įrangą (...) pirmą kartą per daugelį dešimtmečių nuo kitų metų skirsime gynybai 2 proc. BVP“, – parlamente sakė O. Scholzas.
Ketvirtadienį jis taip pat paragino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą liautis prieštarauti Švedijos narystei NATO. O. Scholzo žodžiais, per NATO viršūnių susitikimą Švedija turėtų būti prie stalo kaip nauja NATO sąjungininkė.
„Raginu perrinktą Turkijos prezidentą R. T. Erdoganą nutiesti tam kelią, nes mes visi kartu taip nusprendėme pernai Madride“, – sakė O. Scholzas.
