„Sveikiname jau ilgą laiką demonstruojamą Vokietijos lyderystę. Šiandien ji buvo dar labiau sustiprinta Vokietijos pareiškimu“, – Pabradės Generolo Silvestro Žukausko poligone surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams sake J. Stoltenbergas.
„Vokietija vadovauja (NATO priešakinių pajėgų – ELTA) batalionui, tačiau daugiau dislokuotų vokiečių karių rodo tvirtą Vokietijos įsipareigojimą kolektyvinei gynybai, mūsų visų saugumui“, – aiškino jis.
NATO vadovo teigimu, Vokietijos pozicija bei bendras Aljanso pajėgų buvimas Lietuvoje siunčia žinutę apie sąjungininkių pasirengimą galimiems konfliktams ir įsipareigojimus ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą.
„Žinoma, mūsų buvimas čia ir pratybos, kurias ką tik stebėjome – siunčia žinutę apie NATO pasirengimą ir galimybes apginti kiekvieną NATO teritorijos colį. To tikslas – ne provokuoti, bet išvengti konflikto“, – aiškino J. Stoltenbergas, pridurdamas, kad Aljansas atgrasymo politika siekia ne tik užkirsti kelią galimiems karams bet ir užtikrinti ilgalaikę taiką.
B. Pistoriusas nemano, kad Vokietijos pozicija dėl brigados dislokavimo pasikeitė
Pirmadienio rytą, po dvišalio susitikimo su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku B. Pistoriusas pranešė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui dislokuoti vokiečių karių brigadą Lietuvoje.
„Vokietija yra pasirengusi visam laikui dislokuoti brigadą Lietuvoje. Apie tai kalbėjome, minėdami atitinkamą infrastruktūrą, atitinkamas apgyvendinimo galimybes, amunicijos sandėlius“, – žurnalistams sakė B. Pistoriusas.
Visgi, po pratybų Pabradėje, klausiamas, kas lėmė tokį laikysenos pokytį, B. Pistoriusas nesutiko, kad Vokietijos pozicija kaip nors pasikeitė. Jis pakartojo, kad brigados dislokavimas tiesiogiai priklausys nuo to, kaip Lietuvai seksis kurti sąjungininkų kariams reikalingą infrastruktūrą.
Be to, pažymėjo jis, Vokietija savo veiksmus derinsis su NATO pajėgų Europoje vadu.
„Žinoma, NATO pajėgų Europoje vadas turi savų, svarbių interesų. Todėl jis turėtų turėti galimybę rytiniame flange išlaikyti karinį lankstumą. Jeigu jis neprieštaraus (dėl sprendimo – ELTA), mes judėsime toliau“, – aiškino B. Pistoriusas.
G. Nausėda: esame įsipareigoję baigti infrastruktūros įrengimo darbus iki 2026 m.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda patikino, kad Lietuva turėtų baigti įrengti sąjungininkams reikalingą infrastruktūrą iki 2026 m.
„Supaprastinome teisinius ir techninius procesus tam, kad galėtume užbaigti infrastruktūros statybas iki 2026 m.“ – spaudos konferencijoje sakė šalies vadovas.
„Bet tikrai nesupyksiu, jeigu krašto apsaugos ministras (...) tai padarys 2025 m.“ – pridūrė jis.
Daukanto aikštės lyderis pakartojo, kad Lietuva yra įsipareigojusi ir deda pastangas, jog infrastruktūros įrengimo darbams būtų skiriamas ir adekvatus finansavimas.
ELTA primena, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį, viešėdamas Lietuvoje, pripažino, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą.
Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras B. Pistoriusas nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi nuo pernai rudens. Šalies politikai kurį laiką nesutarė, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti pilnai dislokuota Vokietijos karių brigada.
Politikai taip pat neturėjo vieningos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vilniaus ir Berlyno lyderių – prezidento G. Nausėdos bei kanclerio Olafo Scholzo – praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kuriuo sutarta dėl brigados dislokavimo.
Šios politinės diskusijos kontekste Lietuva vysto infrastruktūrą, kuri yra reikalinga priimti sąjungininkus ir jų techniką. Taip pat pradėtas įrenginėti Rūdninkų karinis poligonas.
