Anot CNN, J. Bidenas taip pat sakė, kad nurodė nacionalinio saugumo komandai stebėti praėjusį savaitgalį įvykusius įvykius Rusijoje ir kas valandą pranešti jam apie situaciją. Taip pat reikėjo ruoštis įvairiems pokyčiams.
Be to, J. Bidenas kalbėjosi su pagrindiniais JAV partneriais, siekdamas užtikrinti, kad šalys laikytųsi bendros pozicijos šiuo klausimu.
„Turėjome įsitikinti, kad nesuteikėme Putinui nė menkiausios priežasties dėl to kaltinti Vakarus ar NATO. Mes aiškiai pasakėme, kad mes nedalyvavome. Mes neturėjome su tuo nieko bendra. Tai buvo kovos Rusijos sistemoje dalis“, – sakė J. Bidenas.
Tuo pačiu Amerikos vadovas pažymėjo, kad vis dar neaišku, kas nutiko Rusijoje.
„Mes ir toliau vertinsime savaitgalio įvykių pasekmes ir Rusijai, ir Ukrainai“, – pabrėžė jis.
V. Putinas apkaltino Vakarus noru, kad rusai „žudytų vieni kitus“ per maištą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį apkaltino Ukrainą ir jos Vakarų sąjungininkes noru, kad rusai „žudytų vieni kitus“, kaip kad per grupuotės „Wagner“ samdinių maištą savaitgalį, kai samdiniai pradėjo, bet vėliau nutraukė savo žygį į Maskvą.
Savo pirmajame kreipimesi į tautą po to, kai maištininkai atsitraukė, V. Putinas sakė, kad davė įsakymus vengti kraujo praliejimo ir suteikė amnestiją „Wagner“ kovotojams, kurių maištas tapo didžiausiu iššūkiu jo du dešimtmečius trunkančiam valdymui.
„Nuo pat įvykių pradžios mano įsakymu buvo imtasi priemonių, kad būtų išvengta didelio masto kraujo praliejimo“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotame kreipimesi ir padėkojo rusams už jų „patriotizmą“.
„Būtent šios brolžudystės siekė Rusijos priešai: ir neonaciai Kijeve, ir jų globėjai iš Vakarų, ir įvairūs nacionaliniai išdavikai. Jie norėjo, kad rusų kariai žudytų vieni kitus“, – sakė V. Putinas.
Susitikime, kuriame dalyvavo ir gynybos ministras Sergejus Šoigu, pagrindinis maištininkų taikinys, V. Putinas taip pat padėkojo savo saugumo pareigūnams už darbą ginkluoto sukilimo metu.
„Pilietinis solidarumas parodė, kad bet koks šantažas, bet kokie bandymai organizuoti vidaus neramumus yra pasmerkti žlugti“, – sakė V. Putinas. Jis pridūrė, kad „Wagner“ kovotojai gali pasirinkti, ar prisijungti prie Rusijos kariuomenės, ar išvykti į Baltarusiją, ar net grįžti į savo namus.
„Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas anksčiau gynė savo nutrauktą maištą kaip siekį išgelbėti savo samdinių organizaciją ir atskleisti Rusijos karinės vadovybės nesėkmes, bet ne mesti iššūkį Kremliui.
J. Prigožinas, neatskleisdamas savo buvimo vietos, internete paskelbė garso pranešimą, kuriame teigė, kad jo maištu buvo siekiama užkirsti kelią „Vagner“ pajėgų išformavimui, ir gyrėsi, kad tai, kaip lengvai jos žengė į Maskvą, atskleidžia „rimtas saugumo problemas“.
„Ėjome demonstruoti savo protesto, o ne nuversti valdžios šalyje“, – sakė J. Prigožinas ir gyrėsi, kad jo vyrai „užblokavo visą karinę infrastruktūrą“, įskaitant oro bazes, pakeliui į tašką, esantį mažiau nei už 200 km nuo Maskvos.
„Rusijos vidaus reikalas“
Vašingtone Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby pareiškė, kad pareigūnai „labai atidžiai“ stebi neramumus branduolinių ginklų turinčioje šalyje.
„Mes turėjome ir galėjome realiu laiku diplomatiniais kanalais kalbėtis su Rusijos pareigūnais apie mums rūpimus klausimus“, – sakė jis.
Tačiau Valstybės departamentas teigė, kad ambasadorė Lynne Tracy Maskvoje susisiekė su Rusijos pareigūnais, „kad pakartotų tai, ką esame sakę viešai, t. y. kad tai yra Rusijos vidaus reikalas, kuriame Jungtinės Valstijos nedalyvauja ir nedalyvaus“.
