Pasak J. Stoltenbergo, V. Zelenskis dalyvaus „Įžanginiame susitikime“.
Anksčiau J. Stoltenbergas sakė, kad V. Zelenskis priėmė jo kvietimą atvykti į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, tačiau vos prieš savaitę būta abejonių dėl Ukrainos lyderio dalyvavimo. V. Zelenskis leido suprasti, kad nemato reikalo dalyvauti susitikime, jei NATO lyderiai nepademonstruos „drąsos“ pradėti Ukrainos stojimo į Aljansą procesą.
Penktadienį per vizitą Slovakijoje V. Zelenskis paragino NATO išspręsti Švedijos ir Ukrainos narystės problemą ir sakė, kad neryžtingumas kelia grėsmę Aljanso stiprumui ir pasaulio saugumui.
„Manau, kad šiuo klausimu vienybės nepakanka“, – Slovakijoje sakė V. Zelenskis. „Tai grėsmė Aljanso stiprumui“, – sakė Ukrainos lyderis ir pridūrė: „Tai labai svarbu viso pasaulio saugumui“.
Tikimasi lemtingo sutarimo
NATO lyderiai kitą savaitę vyksiančiame viršūnių susitikime Lietuvoje „patvirtins“ ankstesnį įsipareigojimą, kad ateityje Ukraina įstos į Aljansą, penktadienį sakė J.Stoltenbergas.
„Tikiuosi, kad visi lyderiai dar kartą patvirtins, kad Ukraina taps NATO nare, ir susivienys, kaip priartinti Ukrainą prie šio tikslo“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Padarysime Ukrainą dar stipresnę ir pateiksime jos ateities viziją“, – apie antradienį Vilniuje prasidėsiantį NATO viršūnių susitikimą sakė J. Stoltenbergas. Susitikime dalyvaus ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Planuojama ilgalaikė parama apima daugelio metų pagalbos programą, stipresnius politinius ryšius su Kyjivu ir ilgalaikio NATO pažado priimti Ukrainą į Aljansą patvirtinimą. NATO valstybės 2008 m. sutarė, kad Ukraina taps Aljanso nare. Vis dėlto Aljansas nemato galimybės priimti šalį, kurioje vyksta karas.
Kai balandį pirmą kartą buvo paskelbtas paramos paketas, NATO diplomatai teigė, jog svarstoma apie 500 mln. eurų finansavimą kasmet.
Per viršūnių susitikimą bus pasiųsta „aiški žinia“ Maskvai, sakė J. Stoltenbergas ir pridūrė, kad „NATO yra vieninga ir Rusijos agresija neapsimokės“.
Viršūnių susitikimo lyderiai taip pat pritars planams, kaip reaguoti į galimą Rusijos ar teroristinės grupės išpuolį, bei padidinti ginklų gamybą, sakė J. Stoltenbergas. Jis pridūrė, kad siekdamos finansuoti NATO atsaką į Rusijos karą Ukrainoje ir besikeičiančią saugumo aplinką, sąjungininkės susitars kasmet skirti gynybai mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šalys ilgai nebuvo linkusios investuoti į gynybą, 2023 m. 2 proc. BVP gynybai skyrė tik 11 iš 31 narės.
