Apie tai pirmadienį remdamasis savo šaltiniais skelbia ir portalas „15min.lt“.
Kaip feisbuke rašo L. Kasčiūnas, NATO esą keičia savo gynybos planavimą, numatant ne prarastų teritorijų atsiiminėjimą, o atgrasymą, veikimą nuo tada, kai „krizė ima bręsti“.
„Pagal juos (patvirtintus gynybos planus – ELTA) Aljansas keičia savo gynybos planavimą. NATO nesiruošia laukti kol reikės atsiiminėti prarastas teritorijas, o ims veikti iš anksto. Planuose įtvirtinta galima Aljanso reakcija, atgrasymas ir gynyba ne nuo agresijos akto pradžios, o nuo tada kai krizė ima bręsti, pasirodo ženklai, kad agresija yra planuojama.
J. Stoltenbergas atsakė, kokio pagalbos paketo gali tikėtis Ukraina: jis susideda iš trijų elementų
NATO gynybos planavime grįžta prie savo šaknų, tačiau mūsų laukia nelengvas praktinis šių planų įgyvendinimo procesas: valstybės narės turės priskirti savo pajėgas, kad planai taptų realūs“, – rašo L. Kasčiūnas.
Kaip skelbia savo šaltiniais remdamasis portalas „15min.lt“, pagal NATO patvirtintus naujus gynybos planus, daugiau Aljanso pajėgų būtų dislokuojama palei Rusijos sieną.
Anot „15min.lt“, pagal naujos kartos planus, šalys priskirtų daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuotų vyriausiojo NATO karinė vadovybė. Tai sumažintų riziką, jog politiniai sprendimai dėl pajėgų skyrimo imtų vėluoti. Kaip skelbia portalas, Lietuvos gynybai planuose kertinis vaidmuo tektų Vokietijai.
Planuose, kuriems antradienį ir trečiadienį turėtų pritarti Vilniuje susirinkę NATO lyderiai, nedetalizuojama, kaip greitai padidinti karių buvimą vietoje ir apsiginti nuo galimų išpuolių iš jūros, oro bei kibernetinių ir kosminių atakų. Vadinamuosiuose regioninės gynybos planuose išdėstyta, kaip „veiksmingiausiu būdu suteikti reikiamas pajėgas ir pajėgumus“ bei vadovavimo struktūrą, rašoma NATO svetainėje.
Susiję straipsniai
Šis naujausias žingsnis žengtas po praėjusių metų sprendimo ateityje išlaikyti apie 300 tūkst. karių aukšto budėjimo režime. Iki šiol NATO aukštos parengties pajėgos buvo pagrindinė greitųjų krizių operacijų jėga, valstybės narės šiuo metu jai skiria maždaug 40 tūkst. karių.
Greitojo reagavimo pajėgų pokyčiai ir kiti atsakai į Rusijos grėsmes „sudaro didžiausią mūsų kolektyvinės gynybos ir atgrasymo pertvarką nuo šaltojo karo laikų“, tuomet sakė NATO sekretorius Jensas Stoltenbergas.